Nekilnojamo turto skelbimai

Prisijungti

Senasis Žvėrynas – rekonstruotame 1940-ųjų būste nesibodėtų gyventi ir šiuolaikiniai Radvilos

Senasis Žvėrynas – rekonstruotame 1940-ųjų būste nesibodėtų gyventi ir šiuolaikiniai Radvilos

Tuo metu, kai aplink tik naujų objektų statybų aikštelės, pačiame miesto centre vis dar galima rasti butą su ilga istorija, kur plačiai pravėrę vitrininius langus kasdien galite pajusti žolę po kojomis. Išradingo architekto naujam gyvenimui prikeltas 1940-ųjų rąstinukas naujam šeimininkui sutaupys po porą valandų gyvenimo kasdien. Kad ir kaip stengtųsi nekilnojamojo turto vystytojai, Žvėrynas – vis dar autentiškas kaimas pačiame miesto centre.

Žvėrynas, kaip ir Užupis, neretai pavadinamas miesteliu mieste. Čia išlikę per 100 senųjų miesto pastatų, kurie saugomi kaip kultūros paveldo vertybės. Ar žinote istoriją, kodėl šis rajonas turi tokį keistą pavadinimą? Knygoje „Pasižvalgymai po Vilnių“ rašoma, jog iki XIX amžiaus ši teritorija priklausė Radviloms. Vieni įtakingiausių Lietuvos didikų dešinįjį Neries krantą apjuosė storų rąstų tvora, viduje laikė įvairius žvėris medžioklei. Šiame rajone vis dar išliko du iškasti tvenkiniai, ošia pušynas.

 

Žvėrys ir kunigaikščiai

Žvėryną 1893-iaisiais į žemės sklypus suskirstė ir miestiečiams pardavinėti ėmė Peterburgo pirklys Vasilijus Martinsonas. Šiandien jis ilsisi prie Žvėryno cerkvės. Šio apsukraus prekeivio dėka vietoj stirnų, danielių, stumbrų ir lapių čia pamažu apsigyveno žmonės, o po Pirmojo pasaulinio karo pradėtos grįsti gatvės. Dalis rajono gatvių buvo pavadintos žvėrių vardais, o stambesnės gavo kunigaikščių vardus. Gatvių tinklas logiškai susietas: štai Kęstučio gatvė iš kairės turi žmonos Birutės gatvę, iš dešinės – sūnaus Vytauto gatvę.  

Pastarojoje gatvėje šiuo metu parduodamas ilgą rajono istoriją menantis objektas – dalis 1940-aisiais statyto ir prieš kelerius metus moderniai rekonstruoto namo. Daugiau kaip 80-ies kvadratų būstas užima visą pirmąjį namo aukštą, turi dalį kiemo. Butas dekoruotas  natūraliomis medžiagomis, mirga dryžiais ir geometrinėmis figūromis, tačiau visas šis margumynas susilieja į jaukų ir natūralų interjerą. Rąstinio namo konstrukcijos išryškėja palubėje – paliktos atviros rąstinės sijos, o prie jų derinti natūralaus medžio faktūros virtuvės, svetainės ir miegamųjų baldai.

Namas suteikia erdvės pojūtį, nes lubų aukštis vietomis siekia iki 3 metrų. Langai nukreipti į jaukų kiemelį, netoliese teka Neries upė.

Būstas rekonstruotas 2015-aisiais, storu akmens vatos sluoksniu apšiltintos rąstinės namo sienos. Išvedžiotas grindinis šildymas bei įvestas reguliuojamas autonominis dujinis šildymas.
Namas turi du vonios kambarius. Viename jų įrengta vonia, kitame – du masyvūs dušai, taupantys šeimos narių laiką ir leidžiantys dviems žmonėms nusiprausti vienu metu. Prie šeimininkų miegamojo šliejasi drabužinė. Kadangi ji turi langą, čia pat tarp savo drabužių galite prisėsti padirbėti arba tiesiog pasigėrėti vaizdu pro langą.

Aukštos lubos itin praverčia, kai reikia susidėti visus šeimos rakandus – įsivaizduokite, kiek jų telpa 3 metrų aukščio drabužinėje.
Prie rąstinio namo stilistikos priderinti mediniai langai bei ąžuolinės durys, grindims taip pat parinktos ąžuolinės parketlentės.

 

Virsta prabangiausiu Vilniaus „kaimu“

Būstą parduodanti „Remax“ nekilnojamojo turto brokerė Laura Rimavičiūtė-Kazlauskė atskleidė, jog dalį namo parduoda architektas, prieš kelerius metus šį interjerą sukūręs sau ir savo šeimai.

Antrame aukšte gyvenantys kaimynai – itin draugiški ir malonūs Žvėryno senbuviai, šiame name praleidę visą savo gyvenimą. Todėl nors kiemas nepadalytas tvoromis, kaimynams nekyla problemų dalinantis jo erdvę. Dalyje kiemo įrengtos ir automobilių parkavimo vietos.

Butas idealiai tinka šeimai su vienu arba dviem panašaus amžiaus vaikais. Žvėryne įsikūrę keli darželiai, nuo šio namo iki jų – vos keli šimtai metrų.
Pėsčiomis taip pat galima pasiekti Žvėryno bei Simono Daukanto gimnazijas, už kelių šimtų metrų – ir pagrindinės maisto parduotuvės, prekybos centras „Panorama“.
Žvėryne yra gyvenę daug garsių žmonių: poetai, menininkai, visuomenės veikėjai, medicinos mokslų daktarai. Poetas Algirdas Verba Žvėryną apibūdino taip: „Be Žvėryno negalėčiau ir nemokėčiau gyventi. Išėjęs iš savo trobos žinau, kur eiti, kaip ir žinau, kur pareiti. Dabar Žvėrynas kap mano tėviškė... ir čia jaučiuosi kaip savame kaime.“

Šiandien šis rajonas, matyt, vienas prabangiausių ir paklausiausių Vilniaus „kaimų“. Tačiau modernios statybinės medžiagos leidžia senąsias vilniečių trobas rekonstruoti taip, kad į jas, matyt, nesibodėtų sugrįžti gyventi ir patys Radvilos.

Daugiau informacijos apie parduodamą nekilnojamojo turto objektą rasite, paspaudę šią nuorodą.

Šaltinis: www.aruodas.lt