Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Vilniuje ir Klaipėdoje geriausias būsto įperkamumo rodiklis nuo 1999-ųjų

Vilniuje ir Klaipėdoje geriausias būsto įperkamumo rodiklis nuo 1999-ųjų
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ ištyrė, kaip kito Lietuvos didmiesčiuose gyvenančių žmonių pajėgumai įsigyti nekilnojamąjį turtą per pastaruosius 15 metų. Siekdami suprantamai ir kuo objektyviau įvertinti žmonių realiąsias galimybes (o ne skolintomis lėšomis paremtą įperkamumą) įsigyti norimą turtą bei pačios būsto rinkos būseną, „Ober-Haus“ specialistai rėmėsi keliais fundamentaliais rodikliais: žmonių realiai disponuojamomis pajamomis ir turto kaina konkrečiu momentu. O būsto kainų ir gaunamų pajamų santykio pokyčiai Lietuvoje buvo pakankamai ryškūs, tad galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą nagrinėjamuoju 15 metų laikotarpiu buvo skirtingos.

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad pats prasčiausias butų kainų ir atlyginimo santykis buvo 2006-2007 m., kuomet butų kainos pasiekė savo rekordines aukštumas. Tuo metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojas už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 2,9 - 5,1 m2 vidutinės klasės bute. Pavyzdžiui, statistinis vilnietis mažiausiai kvadratinių buto metrų galėjo įsigyti 2006 m. Tuo metu vidutinė buto kvadratinio metro kaina sostinėje siekė daugiau nei 5300 Lt, o vidutinis grynasis mėnesinis darbo užmokestis - apie 1300 Lt. Tad statistinis vilnietis už savo metinį atlyginimą galėjo įsigyti tik 2,9 m2 vidutinės klasės bute.

„Ober-Haus“ duomenimis, Klaipėdoje toks pats rodiklis buvo fiksuojamas 2007 m. Kaunietis tais pačiais metais už savo metinį atlyginimą galėjo nusipirkti 3,4 m2, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai - atitinkamai 5,1 ir 5,0 m2. Analizuodami 1999-2003 m. laikotarpį „Ober-Haus“ specialistai fiksuoja, kad butų ir atlyginimų santykis geriausias buvo 2001-2003 m. Tuo metu po Rusijos ir Lietuvos ekonominės krizės butų kainos, nespėjusios atsigauti po užkluptų sunkumų, pasiekė žemiausią tašką. 2002 m. kaunietis už vidutinį grynąjį metinį atlyginimą galėjo įsigyti 7,8 m2, o Panevėžio gyventojas - 17,6 m2. Tuo tarpu Šiaulių gyventojo metinio atlyginimo ir buto kvadratinio metro kainos santykis geriausias buvo 2003 m. ir siekė 15,3 m2. Vilnius ir Klaipėda tuo laikotarpiu išsiskyrė aukštesnėmis butų kainomis, todėl šių miestų gyventojų vidutinis metinis atlyginimas prilygo apie 5 - 6 m2 kainai vidutinės klasės bute.

„Ober-Haus“ duomenimis, nuo 2007-2008 m. butų kainos Lietuvos didmiesčiuose vidutiniškai yra sumažėjusios beveik 40%. Tuo tarpu nominalus vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius 6 metus, priklausomai nuo konkretaus regiono, yra išaugęs apie 25-30%. Todėl statistiškai didmiesčių gyventojai šiuo metu jau gali įsigyti 2 kartus daugiau ploto nei per būsto kainų piką 2007-2008 m. „Ober-Haus“ specialistai, įvertinę 2013 m. devynių mėnesių būsto kainas ir pirmųjų dviejų šių metų ketvirčių atlyginimus konkrečiuose miestuose, nustatė tokius būsto įperkamumo rodiklius: Vilnius - 5,8 m2 (žemiausias rodiklis 2006 m. - 2,9 m2), Kaunas - 6,3 m2 (2007 m. - 3,4 m2), Klaipėda - 6,7 m2 (2007 m. - 2,9 m2), Šiauliai - 9,8 m2 (2007 m. - 5,1 m2) ir Panevėžys - 10,9 m2 (2007 m. - 5,1 m2). Reikėtų pažymėti, kad šiuo metu Vilniuje ir Klaipėdoje fiksuojamas aukščiausias įperkamumo rodiklis per pastaruosius 15 metų.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis:
Milžinišką postūmį visai rinkai suteikė nuo 2001 metų atsiradusios realios galimybės skolintis būsto įsigijimui, o gerėjantis paskolų prieinamumas dar labiau priartino žmones prie nuosavo turto. Tačiau ilguoju laikotarpiu yra pakankamai sudėtinga palyginti žmonių galimybes įsigyti būstą, kadangi sąlygos itin greitai keičiasi: per gana trumpą periodą maksimalus teikiamų paskolų laikotarpis išaugo nuo 10 iki 40 metų; paskolų palūkanos per sąlyginai trumpą laiką gali kisti 2-3 kartus; besikeičiantys nuosavų lėšų reikalavimai ir pan.
 
 
Šaltinis: www.ober-haus.lt