Vasara nebėra geriausias laikas ieškoti nuomojamo būsto?

Vasara nebėra geriausias laikas ieškoti nuomojamo būsto?
Didėjanti paklausa augina ir butų nuomos kainas. Nuolat auga iš užsienio atvykstančių svečių, tarp jų – ir užsienio studentų, skaičius, o šią vasarą atkeliauja ir Europos Sąjungos biurokratai bei lobistai. Tačiau, pastebi nekilnojamojo turto ekspertai, auga tik miestų centruose esančių geros kokybės ekonomiškų būstų nuomos kainos. 

Šių metų pirmą ir antrą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, butų nuomos kainos yra didesnės 5–10 proc., teigia nekilnojamojo turto paslaugų „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Konkuruos su užsieniečiais

M. Čiulada pastebi, kad yra finansiškai aprūpintų lietuvių studentų, kurių tėvai nuomoja jiems butus ar netgi juos nuperka. Vis dėlto ši kategorija studentų būsto nuomos rinkai įtakos nedaro. „Stropiausi studentai būsto pradeda ieškoti iš karto, kai tik sužino, jog įstojo. Tačiau jų – irgi nedidelė dalis. Didžioji dalis butus besinuomojančių studentų yra tie, kurie negauna vietos bendrabutyje ir pradeda buto ieškoti rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, kai pasiūla jau būna maža“, – pasakojo LRT.lt pašnekovas.

Tokie studentai paprastai butą nuomojasi keliese, o kadangi didelius butus nėra lengva išnuomoti, jų šeimininkai būna lengviau sukalbami.

Tačiau pastaruosius metus dvejus, NT specialisto teigimu, bent centrinėje miesto dalyje lietuviams studentams tenka konkuruoti su „Erasmus“ programoje dalyvaujančiais studentais. „Jie daro įtaką būsto nuomos rinkai. Paprastai užsienio studentai keliese nuomojasi butus miesto centre. Dažniausiai jie tai daro pamatę mūsų bendrabučių būklę – jiems atsiranda noras mokėti daugiau, kad tik nereikėtų gyventi tokiomis sąlygomis“, – sakė „Ober-Haus“ ekspertas.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas išskyrė kelis nuomos paklausą didinančius veiksnius. „Nuomojamo būsto paklausą didina nuolat augantis iš užsienio atvykstančių svečių, tarp jų – ir užsienio studentų, skaičius. Tarp jaunesnio amžiaus gyventojų populiarėja būsto nuoma kaip alternatyva būsto pirkimui. Paklausą didina ir augantis dirbančiųjų skaičius. Vien 2012 metais Vilniaus apskrityje buvo sukurta 14 tūkst. 600 naujų darbo vietų“, – komentavo Ž. Mauricas.

Atvyks ES biurokratai

„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo teigimu, pastebima, kad išsinuomoti būstą panoro ir nemažai ES biurokratų. „Kai kurie gauna viešbučius, o kiti ieško, kur apsistoti pusmečiui iki pirmininkavimo ES pabaigos. Rinka, lyginant su pernai, yra suaktyvėjusi, todėl natūralu, kad ir kainos kyla“, – LRT.lt sakė M. Čiulada.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad Vilniaus būsto nuomos rinkai antrąjį šių metų pusmetį nemenką poveikį darys į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginius atvykstantys užsienio svečiai, tačiau dėl to didesnio paklausos, taip pat ir kainų augimo, galima tikėtis tik prabangaus būsto nuomos segmente.

„Užsienio svečiai domisi aukštos kokybės, pilnai įrengtais, miesto centre esančiais butais, tad šio segmento butų paklausa išaugo labiausiai. Portalo Aruodas.lt duomenimis, būsto nuomos kainos Vilniaus centriniuose rajonuose (Senamiestis, Užupis, Žvėrynas, Centras), lyginant su praeitais metais, išaugo 20 proc., tačiau didesnio būsto nuomos kainų augimo miegamuosiuose rajonuose (Pilaitė, Pašilaičiai, Lazdynai, Naujininkai, Baltupiai) nėra. Visgi, vertinant visą rinką, būsto nuomos kainos Vilniuje nuosaikiai didėja jau trejus metus iš eilės“, – konstatavo ekonomistas Ž. Mauricas.

Rinkos „duobė“ persikėlė į žiemą

Nekilnojamojo turto ekspertas M. Čiulada sakė, jog dėl kylančių šildymo kainų vis didesnis iššūkis išnuomoti butą žiemą.

Tam, kad šildymo sezono piko metu lengviau rastų (arba neprarastų) nuomininkų, būstų šeimininkai vis dažniau atpigina nuomą šaltuoju sezonu.

„Jeigu anksčiau potencialūs nuomininkai pirmiausia klausdavo, kokie yra kaimynai, ar yra automobilių aikštelė, tai dabar pirmas klausimas būna: „Kokia praėjusių metų šildymo sąskaita?“ Prieš kelerius metus, jei žmogus nuomodavosi butą už 1000 litų, jo šildymas kainuodavo apie 200–300 litų per mėnesį. Dabar tokio buto šildymo išlaidos gali būti 500–700 litų. Natūralu, kad žmonės labai dėl to jaudinasi. Dėl to populiarėja praktika koreguoti kainą pagal nuomininko išlaidas: vasarą už nuomą imti daugiau, žiemą – mažiau“, – sakė M. Čiulada.

Eksperto teigimu, sėkmė rasti ekonomiškai efektyvų būstą mažai priklauso nuo miesto rajono. „Daug ką lemia tai, ar būstas renovuotas, ar yra namo bendrija, kaip ji tvarkosi. Tie, kurie nori nors kiek kontroliuoti išlaidas už šildymą, renkasi naujos statybos būstą arba autonominį šildymą turinčius būstus“, – sakė M. Čiulada.

Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, be augančios paklausos didelę įtaką statistiniam nuomos kainos augimui turi ekonominio sunkmečio metu suderėtų kainų, kurios kartais būdavo ypač palankios nuomininkams, padidinimas.

„Lietuvos miestuose yra stebimos panašios tendencijos – geros kokybės, ekonomiško, gerai įrengto, esančio patogioje vietoje būsto nuomos kainos nuosaikiai kyla, tačiau spartesnio bendro būsto nuomos kainų lygio augimo tendencijos nėra. Mažesniuose miestuose, ypač tuose, kuriose mažėja dirbančiųjų ir studentų skaičius, būsto nuomos kainos mažėja ir neretai apsiriboja vien sąskaitų apmokėjimu už komunalines paslaugas“, – LRT.lt sakė Ž. Mauricas.
 
Šaltinis: www.lrt.lt