Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Tyrimas: pusės šalies gyventojų pageidaujamas šilumos sąnaudų sumažėjimas po renovacijos – realiai pasiekiamas

Tyrimas: pusės šalies gyventojų pageidaujamas šilumos sąnaudų sumažėjimas po renovacijos – realiai pasiekiamas
Trečdalis Lietuvos gyventojų sutiktų renovuoti būstą, jei išlaidos šildymui sumažėtų nuo 41 iki 60 proc., o ketvirtadalis gyventojų sutiktų imtis renovacijos, jei šildymo sąnaudos sumažėtų daugiau nei 60 procentų. Kas penktas žmogus sutiktų su 26-40 proc. sumažėjusiomis šildymo sąnaudomis. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa.

„Pusės šalies gyventojų, kurie tyrime išreiškė savo nuomonę apie renovaciją ir pageidavo, kad šildymo sąnaudos sumažėtų 26-40 proc. arba nuo 41 iki 60 proc., noras sumažinti kaštus po renovacijos yra realus ir nesunkiai pasiekiamas. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, po būsto atnaujinimo šildymo sąnaudos vidutiniškai sumažėja apie 40-60 proc. Atnaujinus būstą dažniausiai pasiekiamos D arba C energinio efektyvumo klasės, kurios padeda išlaidas sumažinti maždaug perpus. Žinoma, tam pasiekti reikia investicijų ir daug lemia renovuotino daugiabučio būklė“, – sako „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Ekspertų skaičiavimais, iš dalies atnaujinę būstą gyventojai gali sutaupyti apie 20-40 proc. šildymo sąnaudų, o 60 proc. siekiantis sąnaudų sumažėjimas pasiekiamas renovaciją atliekant kompleksiškai – apšiltinant stogą, sienas, laiptinių duris, įstiklinant balkoną, pakeičiant langus.

„Tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad Lietuvos gyventojų lūkesčiai renovacijai gana įvairūs. Realiausiai padėtį vertina ir dažniausiai perpus sumažėjusių šildymo sąnaudų tikisi 26-45 metų gyventojai. Taip pat pastebėjome, kad kuo vyresni yra respondentai, tuo mažiau jie turi nepagrįstų lūkesčių renovacijai – jie neplanuoja, kad po būsto atnaujinimo išlaidos galėtų sumažėti apie 80 procentų. Nors toks šildymo sąnaudų sumažėjimas renovuoti būstą paskatintų 14 proc. šalies gyventojų, vis dėlto jį pasiekti yra realu tik retais atvejais“, – komentuoja Edita Rimokaitytė.

Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau sutaupyti po renovacijos labiau tikisi moterys. Tyrimo metu apklaustų vyrų pageidaujamas šilumos sąnaudų sumažėjimas yra artimesnis ekspertų skelbiamiems sąnaudų sutaupymams (40-60 proc.).

Renovacija Lietuvoje labiausiai domisi nuosavą būstą daugiabučiame name turintys didmiesčių ir mažesnių miestų gyventojai, kurių namai yra renovuotinos būklės (senesnės negu 1993 m. statybos). „Kuo namo energinio efektyvumo klasė žemesnė, tuo didesnės namo šildymo išlaidos, todėl namo atnaujinimas yra ypač aktualus tiems žmonėms, kurie gyvena žemesnės nei D energinio naudingumo klasės daugiabučiuose“, – priduria Edita Rimokaitytė.

Pasak jos, kompleksinę namo renovaciją pasirinkusios daugiabučių bendruomenės projektą įgyvendina metus ar du: projekto dokumentus gyventojai linkę tvarkyti šaltuoju metų sezonu, kad iki pavasario jau būtų užbaigti projektavimo darbai, atrinkti darbų rangovai ir pasirašytos visos darbų sutartys. Dažniausia statybos darbai pradedami pavasarį ir iki rudens (šildymo sezono pradžios) stengiamasi juos užbaigti.

Daugiabučių modernizavimo projektus pagal programą „Jessica“ „Swedbank“ finansuoja antrus metus. Banko specialistai gyventojams pataria visais su projekto finansavimu susijusiais klausimais, dalyvauja namų administratorių ar bendrijos pirmininkų organizuojamuose gyventojų susitikimuose, padeda spręsti finansinius būsto atnaujinimo aspektus ir atsako į gyventojams rūpimus klausimus.
 
 
Šaltinis: www.swedbank.lt