Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Šiaudiniai namai Lietuvoje tampa alternatyva mūrinukams ir medinukams

Šiaudiniai namai Lietuvoje tampa alternatyva mūrinukams ir medinukams
Šiltesnių ir pigesnių namų besidairantys žmonės statybine medžiaga renkasi ir šiaudus – šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 tokių statinių, kurių dauguma - individualūs gyvenamieji namai, keletas jų - pirtelės. Šiaudinių namų statytojai vardija tokių namų privalumus, mokslininkai statybą iš atsinaujinančių išteklių vertina konservatyviau, tačiau vis tiek randa daugiau privalumų nei trūkumų.

„Dažniausiai žmonės iš šiaudų statosi individualius šiaudinius namus nuolatiniam gyvenimui, yra ir keletas pirtelių ar nedidelių namukų, skirtų patikrinti, kokios sąlygos šiaudiniame name gyventi“, - dėsto šiaudinių namų statytojas ir bendrovės „Šiaudinukas“ direktorius Jonas Kačerauskas.

Tačiau, pasak jo, šiaudai už kitas medžiagas pranašesnės tuo, kad yra mažiau laidūs šilumai - žiemą saugo nuo šalčio, o vasarą nuo karščio.

“Šiaudinių namų statybos kaina yra lygiavertė kitai statybai, bet jie yra kur kas mažiau laidūs šilumai. Šilumos varžą duoda oras, o, pavyzdžiui, rąste oro nėra tiek daug, kiek šiaudinėje sienoje, - pasakoja J. Kačerauskas. - Be to, šiaudinių namų statyba turi lankstumo: jeigu žmogus neturi laiko, patirties, bet turi pinigų, jis samdo statytojų. Jeigu jis nori pats prisidėti, gali pasisamdyti konsultantų, kurie apmokys arba bandyti statyti eksperimento būdu.“

Jis skaičiuoja, jog statant šiaudinį namą, jo kaina su daline arba ir visiška apdaila, priklausomai nuo poreikių, gali siekti 1 – 1,4 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

Kritikuojami dėl ilgaamžiškumo, degumo, graužikų

Dažniausiai šiaudinių namų statytojai sulaukia klausimų dėl šios medžiagos patvarumo: žmonėms pirmiausiai nerimą kelia šios medžiagos degumas, tačiau statytojai sako, kad tyrimai šiai medžiagai buvo palankūs.

„Yra atlikti tyrimai, kurie parodė, kad supresuoti šiaudai yra sunkiai užsideganti medžiaga, nepalaikanti degumo ir tokie namai prilyginami mūriniams namams“, - sako Šiaudinių namų asociacijos prezidentas ir šiaudinių namų statybos „Ecococon“ projektų vadovas Domantas Surkys.

Jis neneigia, kad išgirsta iš susidomėjusių šiaudine statyba abejonių ir dėl sienoje galinčių apsigyventi graužikų, ar to, kiek metų šiaudinis namas gali išlikti.

„Graužikai nepuola dėl to, kad tai yra ne palaidas šiaudas, bet labai stipriai supresuotas ir į juos įlįsti yra žymiai sunkiau nei į putų polistirolą arba kitas vatas, kurios yra minkštos. Be to, viskas užsandarinama, užtinkuojama ir parenkamos tokios šiaudų kultūros, kurių nemėgsta graužikai“, - teigia jis.

Apie šiaudinių namų ilgaamžiškumą, pasak J. Kačerausko, kalba jų statybos istorija, - esą tokie namai gali stovėti 100 metų ir daugiau.

„Prancūzijoje yra 90 metų senumo gyvenamų šiaudinių namų, JAV yra išlikusių gyvenamųjų šiaudinių namų, kuriems 100 – 120 metų ir jie vis dar yra gyvenami. Šiaudai pagal savo struktūrą yra medis ir jeigu mes juos teisingai eksploatuojame ir prižiūrime, jie tikrai gali tarnauti 200 metų ir daugiau“, - įsitikinęs J. Kačerauskas.

Paklaustas, ar šiaudai kaupia drėgmę, D. Surkys sako, kad šiaudinio namo principas yra kvėpuojanti siena ir kai ji pastatoma iš natūralių organinių medžiagų, name palaikomas normalus drėgnumas - nei per drėgna, nei per sausa.

Lietuvoje yra ir 200 – 300 kv. m ploto šiaudinių namų

Šiaudinių namų asociacijos prezidentas tikina, kad šiaudai, kaip statybinė medžiaga, neriboja nei architektūrinių sprendimų, nei galimo namo ploto.

„Statybos medžiaga architektūrinių sprendimų ar ploto neriboja, mažiausias mūsų pastatyto gyvenamojo namo plotas yra apie 80 kv. m ploto, pirtelės, aišku, būna mažesnės, o didžiausias mūsų statytas gyvenamas namas yra didesnis nei 300 kv. m.”, - sako D. Surkys, pats gyvenantis šiaudiniame name trečius metus.

Jis skaičiuoja, kad šiuo metu yra prisidėjęs prie maždaug 50 šiaudinių namų statybos ir sako pastebintis, kad vis daugiau žmonių domisi šios medžiagos panaudojimu statybai. J. Kačerauskas teigia dalyvavęs daugiau nei 10 namų statyboje.

„Šiaudinių namų pagrindinis trūkumas - psichologinis barjeras tokį namą statytis. Tai yra pakankamai naujas dalykas ir žmonės su juo nėra nesusidūrę, tokių namų yra nedaug, o Lietuvoje nėra tradicijos juos statytis ir žmonėms kyla abejonių“, - aiškina D. Surkys.

Vilniuje 190 kv. m ploto šiaudiniame name antrus metus gyvenantis šeimininkas pasakoja, kad savo būstu esąs patenkintas.

„Namas mums patinka, sunaudojame maždaug 40 proc. mažiau kuro nei mūriniam name, o žiemos mėnesį išlaidos elektrai, dujoms ir karštam vandeniui sudarė apie 350 litų”, - skaičiuoja gyventojas.

Jis sako, kad pasirinkti šiaudinį namą jam padėjo žentas, kuris patarė, kad tokie namai dėl savo mažo šilumos laidumo populiarėja Šiaurės šalyse, todėl nuspręsta tokį namą statytis ir Lietuvoje.

Palygina su kitais ekologiškais sprendimais

Šiaudinių namų statytojai sako, kad namai iš šiaudų yra labiau ekologiški nei mediniai, nes šiaudai žemės ūkyje yra atliekanti medžiaga, o medžius tenka kirsti specialiai.

J. Kačerauskas medinio namo nevadina ekologišku, ne tik dėl to, kad jo statybai kertami medžiai, bet ir dėl to, kad jo šildymui sunaudojama daugiau kuro. Jis kritikuoja ir kitą ekologišką alternatyvą – statybą iš molio. Esą tokie namai yra labai laidūs šilumai, todėl reikia rinktis kuo storesnes sienas ir į jas dėti pjuvenų ar šiaudų, kad didėtų jų nepralaidumas šalčiui.

„Aišku, molinė statyba turi tokio tvirtumo, sienos atrodo panašiai kaip iš betono, žmonės tokias mėgsta, bet statybos procesas ilgas ir sunkus“, - teigia ir šią statybą išbandęs J. Kačerauskas.

Tačiau šiaudinių namų statytojai neturi nieko prieš molį kaip apdailos medžiagą - esą namus pasirenkantys gyventojai paprastai renkasi ir ekologiškas apdailos medžiagas, darosi plūktinę aslą ar moliu tinkuoja sienas.

„Dažniausiai kai statomas ekologiškas namas, pasirenkamos ir ekologinės apdailos medžiagos, pavyzdžiui, molis. Jis yra labai puiki apdailos medžiaga, todėl žmonės jį dažnai renkasi. Bet galimos ir kitos apdailos medžiagos - laikanti šiaudinio namo konstrukcija yra padaryta iš džiovintos medienos, tad jokių vaikščiojimų, sėdimų ar kažkokių skilimų tikrai nebūna“, - dėsto D. Surkys.

Mokslininkai vertina palankiai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vedėjas Sigitas Vėjelis šiaudinius namus vertina teigiamai, tačiau pabrėžia, kad šios medžiagos savybes visada geriausia pasitikrinti paprašius tai įrodančių dokumentų.
„Paprastai medžiagos yra bandomos laboratorijose, gaunami bandymų protokolai, išduodami sertifikatai ir tada tampa viskas aišku“, - dėsto mokslininkas.

Pasak jo, užsienyje su šiaudais jau yra atliekami įvairūs bandymai ir medžiagos kokybė matosi pagal nustatytus rodiklius.

„Šiluminės savybės yra geros. Gal reikia šiek tiek didesnį storį rinktis apšiltinant, bet šiaudai yra gerai šilumą izoliuojanti medžiaga“, - sako S. Vėjelis.

Jis teigia, kad šiaudus kaip medžiagą galima palyginti su ekovata, bet ji paprastai statybose naudojama kaip biri medžiaga.

„Manau, kad visi namai turėtų būti pastatyti iš atsinaujinančių išteklių, o šiaudai tokia medžiaga ir yra. Aišku, reikėtų toliau tobulinti technologijas, gal papildomai šiaudus apdoroti, kad gautųsi dar mažesnis šilumos laidumas ir bus puiki medžiaga ir puikūs namai“, - apie šiaudinius namus atsiliepia mokslininkas.
 
 
Šaltinis: www.delfi.lt