Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Savivaldybės apie renovaciją: gerai, kad nereikės patiems skolintis, bet valstybė turėtų padėti daugiau

Siūlomas daugiabučių renovacijos modelis daugelio Lietuvos savivaldybių netenkina ir tokio pagreičio, kaip tikisi Vyriausybė, būstų renovacijai nesuteiks. 

Tai antradienį po Vyriausybėje vykusio premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimo su Lietuvos savivaldybių merais žurnalistams pareiškė Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. 

Savivaldybių asociacija: žmonėms reikia didesnės paramos 

„Tos įstatymo nuostatos daugiau tinkamos trims savivaldybėms – Zarasų, Visagino ir Ignalinos – kurios daugiabučių namų renovaciją iš dalies daro iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšų. (...) Likusioms Lietuvos savivaldybėms tas įstatymas problemos nesprendžia“, – sakė R. Malinauskas. 

Jis teigė abejojantis naujosios renovacijos programos sėkme, nes 30 proc. į būsto atnaujinimą investuotų lėšų kompensacija esą yra per menkas stimulas ir bent pradžioje reikėtų kompensuoti 40 proc. renovacijos išlaidų. 

„Aš manyčiau, kad Aplinkos ministerija, Seimas, Vyriausybė turi peržiūrėti 30 proc. skyrimo nuostatą. Mūsų skaičiavimu ir siūlymu, būtų galima metams ar dviem padaryti 40 proc.; kas nesuskubs per pirmus metus, sakykime, tada mažinti 5 proc. ir po 3–4 metų grįžti prie 30 proc. Tai būtų dar didesnė paskata imti ir operatyviai kažką daryti“, – teigė Savivaldybių asociacijos prezidentas. 

Jo teigimu, ne menkesnė problema yra ir socialinis būstas bei žmonės, gyvenantys socialiniame būste, kadangi gyvenantieji tokiuose būstuose ir gaunantys socialines išmokas prie renovacijos neprisidės, už juos renovaciją turės atlikti savivaldybės. Bet tai savivaldybėms – labai dideli pinigai.

„Vieno buto renovacija yra apie 20 tūkst. litų, tai padauginus iš tų šimtų ar tūkstančių butų, susidaro labai didelės sumos. Deja, finansiškai savivaldybės bus nepajėgios spręsti šio klausimo“, – aiškino Savivaldybių asociacijos prezidentas R. Malinauskas. Jis taip pat priminė, kad dalis kompensacijas už šildymą gaunančių žmonių nėra linkę pritarti renovacijai, kadangi sumažėjus šildymo kaštams jie gali prarasti kompensacijas.

Vilnius laukia starto 

Skirtingai negu R. Malinauskas, Vilniaus savivaldybės meras Artūras Zuokas tvirtina, kad siūlomas modelis miestui priimtinas. 

„Modelis pasirinktas teisingas. Bus didesnis bendradarbiavimas tarp Aplinkos ministerijos, Vyriausybės ir savivaldybių. Mes, savivaldybė, esame parengę didžiosios dalies pastatų renovavimo projektus. Mums tik reikia sudėlioti labai aiškų finansavimo modelį bei žinoti, kaip gyventojai galėtų dalyvauti bei gauti tam tikrą finansinę paramą tol, kol atsipirks renovacija“, – aiškino žurnalistams A. Zuokas. 

Sostinės mero teigimu, skatinimo mechanizmas numatytas. O esminis pasikeitimas, kuris padės išjudinti renovaciją, yra tai, kad žmonėms nereikės patiems eiti į bankus. 

„Esminis pasikeitimas, kuris yra teisingas ir kuris, matyt, buvo didžioji nesėkmė praeitos Vyriausybės, yra tai, kad vertė gyventojus pačius eiti į banką ir skolintis. Jeigu tai bus daroma per savivaldybių įsteigtas įmones ir bus naudojamos finansinės paramos lėšos, gyventojams bus paskata, nes jis gaus savo dalį neidamas į banką ir neįkeisdamas savo turto“, – naujajai tvarkai pritarė A. Zuokas. Tačiau jis atsargiai vertina Vyriausybės siekius priversti renovuoti savo būstus namų, kurie naudoja labai daug šilumos, gyventojus.
 
 
Šaltinis: www.balsas.lt