Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Renovacijos tendencijos: lenktynės su laiku be pabaigos?

Renovacijos tendencijos: lenktynės su laiku be pabaigos?
Kitąmet griežtės energinio efektyvumo reikalavimai renovuotiems daugiabučiams. Tačiau jie vis tiek liks žemesni, negu keliami naujiems daugiabučiams. Specialistai teigia, kad atnaujinti namai turėtų išlikti energiškai efektyvūs keliasdešimt metų, bet girdėti nuomonių, kad įsigalėjusi praktika pasiekti tik minimalius reikalavimus yra ydinga ir ateityje dėl to gali atsinaujinti senos problemos.

Reikalavimai griežtėja, bet nedaug

Pastatai, tarp jų ir daugiabučiai namai, pagal energinį efektyvumą skirstomi į devynias klases – nuo A++ iki G. Šiuo metu kai kurie renovacijos laukiantys daugiabučiai priskiriami F arba net G klasei. Pagal iki šiol galiojančius reikalavimus, po renovacijos daugiabutis turėtų būti priskiriamas bent jau D klasei. Nuo 2014 m., kai dalį šių namų atnaujinimui reikalingų lėšų skirs valstybė, jų energinis efektyvumas turėtų būti bent jau C klasės.
 
Kitais metais įsigalios griežtesni reikalavimai ir naujai statomiems daugiabučiams. 2014-aisiais pastatyti namai turės būti bent jau B energinio efektyvumo klasės. Reikalavimai bus nuosekliai didinami, kol 2021-aisiais negalės būti statomi žemesnės negu aukščiausios A++ klasės daugiabučiai.

C klasė – laikinas sprendimo būdas

Pastatų energinio efektyvumo tyrimais ir daugiabučių renovacijos projektų administravimu užsiimančios įmonės vadovo teigimu, renovavus namus tik iki energinio efektyvumo C klasės, ateityje vėl kils problemų dėl daugiabučių šilumos pralaidumo.

„Jeigu žmogus renovuojasi, ima paskolą dvidešimčiai metų pagal D, C klasę, reikėtų pažiūrėti bent 10 metų į priekį, kad ta renovacija nebūtų pasenusi. Jeigu taip renovuosime šiais, kitais ir dar kitais metais, po trejų metų šauksime, kad ta renovacija – pasenusi“, – sakė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ vadovas Gediminas Butkus.

Pasak pašnekovo, problema yra ne ta, kad reikalavimai yra per žemi, bet įsigalėjusi praktika, kad renovuojant pasirenkami minimaliausius reikalavimus atitinkantys projektai. „Visi projektuotojai, visi statytojai tai priima kaip pagrindą. Reikia žiūrėti į priekį, – kalbėjo jis. – Renovuotas pastatas turi tarnauti apie 20 metų, bet, jeigu šiai dienai renovuojamės pagal D, C ar B kategorijas, manau, kad po penkerių metų vėl turėsime pasenusius daugiabučius ir vėl kursime naujas programas tam, kad iš naujo juos renovuotume.“

G. Butkaus manymu, šiuo metu daugiau dėmesio skiriama vizualinei, estetinei renovacijos pusei ir per mažai atsižvelgiama į tai, kiek sutaupys daugiabučio gyventojas. „Kad tas žmogus po to nesutaupys – niekam galvų neskauda. „Nepriaugome“ dar iki tos Europos, kai žiūrima, kiek tas namas „suvalgys“ kilovatvalandžių ir išskirs anglies dvideginio. Jeigu po septynerių metų visi namai bus A klasės, o mes renovuojamės D klasei, tai yra žiauriai per žemai“, – teigė jis.

Žemesnė klasė – dėl taupumo?

Renovuojamų daugiabučių projektų administravimu užsiimantis pašnekovas teigė, kad išlaidos renovacijai, skirtai pasiekti aukštesnę negu energinio efektyvumo C klasę, nebūtų daug didesnės. „Ten deda putplasčio 10, 15 centimetrų, tai dėkime 25. Vis tiek ten reikia pastolius pastatyti, reikia užtinkuoti. Kaina padidėtų 12–14 procentų“, – pasakojo G. Butkus.

Pasak jo, ne tokio efektyvaus daugiabučių atnaujinimo variantas dažnai pasirenkamas svarstant projektus viešuosiuose konkursuose, kai ieškoma pigiausio projekto. „Pasirenkame žemiausią energinę klasę, žemiausios klasės statybines medžiagas ir po to žiūrime, kodėl po renovacijos nesutaupėme tiek pinigų. Turime žemiausią kainą, bet niekur nėra ekonominio pagrindimo“, – apie vyraujančias tendencijas sakė specialistas.

G. Butkus teigė, kad dažnai vengiama pasirinkti brangesnį projektą, nes tai sukeltų papildomų problemų ir reikalautų raštiško paaiškinimo, kodėl pasirinktas ne pigiausias pasiūlymas.

Pasigenda kompleksinių darbų

Statybų bendrovės „Eikos statyba“ direktorius Darius Vilkas teigė, kad sunku vertinti, ar daug skirtųsi seno daugiabučio namo renovacija, siekiant energinio efektyvumo C klasės ir to paties namo atnaujinimo, siekiant B klasės rezultatų.

Tačiau, pasak jo, sudėtinga pasiekti tai, kad renovuotas namas energiniu efektyvumu prilygtų aukščiausiems standartams. „Paprastas pavyzdys – padarykime iš automobilio, kuris yra 20 metų senumo, kad jis būtų lygiai toks pat, kaip ką tik išvažiavęs iš salono. Visi įsivaizduoja, ką reikėtų daryti, ką reikėtų keisti, virinti, – pavyzdį pateikė jis. – Renovacija yra dabartinės situacijos pagerinimas. Ryškus sutaupymas atnaujinus tikrai bus.“

Paprašytas palyginti vienodos energinio efektyvumo klasės renovuotą ir naujos statybos daugiabučius, pašnekovas teigė, kad didelę reikšmę turi ne tik paties pastato, bet ir šiluminių tinklų, esančių po namu atnaujinimas. D. Vilkas prisiminė didmiesčių gyventojams įprastą reiškinį. „Susideda ne tik pats namas, bet ir visas kompleksas. Renovuokite kokį norite namą, bet jeigu aplinkui prie 20 laipsnių šalčio žaliuos pieva, tai apie kokį energinį efektyvumą mes šnekame? Prie naujų daugiabučių pieva, man atrodo, niekur nežaliuoja. Tai iškart atsako į tam tikrus klausimus“, – pasakojo statybų įmonės vadovas.

Renovuojama neefektyviai?

Nuomonės, kad geresnių rezultatų būtų pasiekta vykdant kompleksinę pastatų renovaciją, laikosi ir VGTU statybos technologijos ir vadybos katedros vedėja Jurgita Alchimovienė.

Pasak mokslininkės, itin svarbu atnaujinti ne tik pastatų išorę. „Atnaujinant pastatus būtina atnaujinti ir komunikacijas, kurios yra po žeme. Aišku, tam reikia daug didesnių lėšų, bet ir nauda būtų žymiai didesnė. Įsivaizduokime – atnaujiname visus namus ir energijos suvartojimas kažkiek sumažėtų, bet kas kompensuos tuos nuostolius, kurie patiriami per trasas?“ – dėstė ekspertė.

Tačiau ji pripažino, kad šilumos trasų keitimas būtų grandiozinis projektas, reikalaujantis daug pinigų. „Po keliasdešimt metų, tarkime, sutvarkome visus namus, sutvarkome aplinką, o po to reikia trasas tvarkyti, – teigė ji. – Galbūt būtų žymiai naudingiau padaryti tai iš karto.“
Jos teigimu, dar didesnės naudos būtų galima tikėtis renovaciją vykdant visame kvartale. „Atnaujinus visą kvartalą efektas bus daug didesnis, negu atnaujinus vieną pastatą. Ir energinio efektyvumo, ir nekilnojamojo turto vertės“, – sakė J. Alchimovienė.

Nuolatinis atnaujinimas – natūralu

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docento, nepriklausomo statinių ir jų projektų eksperto Česlovo Ignatavičiaus manymu, daugiabučių renovacijai žemesni reikalavimai iškelti dėl mažesnės pastatų atnaujinimo kainos.

„Maži reikalavimai. Tačiau nedraudžiama geriau modernizuoti, geriau apšiltinti tuos pastatus. Sakyčiau, kad čia buvo prisiderinta prie mūsų galimybių“, – sakė jis.

Pasak mokslininko, nereikėtų bijoti, kad renovuotas namas greitai vėl nusiris energinio efektyvumo klasifikacijos laipteliais. „Modernizuoto namo dėvėjimasis yra daug lėtesnis negu nemodernizuotų namų, – teigė Č. Ignatavičius. – Ta medžiaga, kurią sudedame, ji išlieka, juk ji neišgaruoja. Vokiečiai savo dokumentuose yra priėmę, kad apšiltinimo sistemų eksploatacijos trukmė yra 30 metų. Manau, kad toks laikas yra protingas. Pagal Europos Sąjungos standartus, šis laikas yra taikomas ir pas mus.“

Č. Ignatavičius teigė, kad toks energinio efektyvumo laikotarpis turėtų galioti ir renovuotiems aukštesnės negu C klasės daugiabučiams. „Tai, kad pastatas dėvisi ir kažką gali tekti vėl keisti, yra visiškai natūralu. Pavyzdžiui, automobilis dar nesusidėvėjęs, bet jam padangos keičiamos anksčiau. Nelaukiama dešimt metų. Lygiai taip pat ir eksploatuojant pastatus“, – sakė specialistas.

Anot mokslininko, lyginant naują ir renovuotą seną tokios pačios energinio efektyvumo klasės daugiabučius, negalima teigti, kad naujas pastatas ilgiau išlaikys tuos pačius efektyvumo rodiklius. „Anksčiau pastatytų namų laikančios konstrukcijos yra pakankamai geros būklės. Kad ir kaip bebūtų, mūsų anksčiau dirbę statybininkai ne papuasai buvo, – įsitikinęs Č. Ignatavičius. – Renovuotų senos statybos daugiabučių laikančios konstrukcijos dar ilgai tarnaus – man ir netgi mano proanūkiams.“
 
 
 
 
 
 
Alfa.lt: http://www.alfa.lt/straipsnis/15085027/Renovacijos.tendencijos..lenktynes.su.laiku.be.pabaigos.=2013-03-16_18-07/#ixzz2NyyB9K00

Šaltinis: www.alfa.lt