Pirkėjai domisi sklypais dėl namo statybų arba investicijos

Pirkėjai domisi sklypais dėl namo statybų arba investicijos
Pernai gyventojai aktyviau nei 2011–aisiais domėjosi žemės sklypais: nupirkta beveik dešimtadaliu daugiau sklypų nei užpernai. Tam įtakos galėjo turėti ir vis augantis gyventojų noras įsikurti ne butuose, o individualiuose namuose. Dalis besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu nusprendžia pirkti ne pastatytą namą, o įsigyti žemės plotelį ir namą statytis patys.

Praėjusiais metais visoje Lietuvoje užfiksuota 7,5 proc. daugiau nei užpernai žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių (iš viso 32228), atskleidė UAB „Inreal valdymas“, apžvelgusi „Registrų centro“ duomenis. Daugiausia sandorių buvo sudaroma žemės ūkio bei gyvenamosios rinkos sektoriuose, mažiau – miškų ūkio bei komercinės–pramoninės paskirties rinkos sektoriuose. 

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų statistika rodo, kad apie 35 proc. visos sklypų pasiūlos sudaro sklypai, esantys Vilniaus mieste ar rajone. Kauno mieste ir rajone sklypams tenka 16 proc., Klaipėdos mieste ir rajone – apie 11 proc. visos pasiūlos. Didžiąją dalį sudaro namų valdos (pusė visos pasiūlos), žemės ūkio (28 proc.), komercinės paskirties (10 proc.) ar gyvenamosios statybos sklypai (10 proc.). 

Po krizės vilniečiai dėl sklypų tapo išrankesni

Vilniečiai šiuo metu didžiausiu prioritetu laiko nuo 6 iki 15 arų gyvenamosios paskirties žemės sklypus, kurių kaina siekia vidutiniškai nuo 70 000 iki 90 000 Lt. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Juvitus“ brokerio Romualdo Galinio, po krizinio laikotarpio vilniečiai tapo išrankesni ir rinkdamiesi sklypus namo statybai kreipia didesnį dėmesį į atstumą iki Vilniaus centro, viešojo transporto stotelių, į tai, ar iki sklypo geras privažiavimas, kokios komunikacijos, infrastruktūra. R. Galinis pastebi, kad namų statybai skirtais sklypais domisi įvairi auditorija, tačiau didesnį poreikį įsigyti žemės plotą ir statytis namą turi asmenys, kurių amžius vidutiniškai siekia apie 35 metus, kurių vaikai jau yra savarankiškesni, nepriklausomi nuo vežiojimo į darželius ar mokyklas.

Norintieji įsigyti sklypą Vilniuje ar Vilniaus rajone taip pat domisi sklypais sodo bendrijose ar neatmeta galimybės pirkti sklypą kaip investiciją, rodo portalo Aruodas.lt atliktas tyrimas. Tokiu atveju didžiausio susidomėjimo sulaukia perspektyvioje vietoje esantys, nebrangūs nuo 50 iki 150 arų žemės ūkio paskirties sklypai, iš kurių ateityje, padarius detalųjį planą ir pakeitus paskirtį, būtų galima suplanuoti kelis atskirus sklypus. 

Žemės sklypų rinkoje 2012 metais Vilniuje ir Vilniaus rajone sudaryta daugiausia pirkimo–pardavimo sutarčių visoje Lietuvoje. Palyginti su 2011 metais, mieste buvo sudaryta 5 proc. mažiau, o rajone – net 27,1 proc. daugiau sandorių, skelbia UAB „Inreal valdymas“. 

Renkantis sklypą Kaune svarbiausia kaina

Kauniečiai šiuo metu labiausiai domisi pigesniais gyvenamosios paskirties sklypais su pagrindinėmis komunikacijomis, teigia nekilnojamojo turto kompanijos „Gepard“ pardavimų vadovas Giedrius Šulskis. Paklausiausi – iki 10 arų namų valdos sklypai, pagrindinis kriterijus juos renkantis – kaina. Namų valdos sklypų kainos nors ir nedaug, bet vis dar krinta, tam įtakos daugiausia turi didelė pasiūla (ypač Kauno rajone) bei padidėję žemės mokesčiai. Komercinių sklypų rinkos situacija panaši – savo sklypus parduoda lanksčiausi rinkos žaidėjai, nepabijoję sumažinti savo turto kainų. Kitų sklypų savininkų, nesugebėjusių prisitaikyti prie rinkos pokyčių, turto skelbiami internete ne vienerius metus ir, G. Šulskio teigimu, tikriausiai dar bus pardavinėjami ne vienerius.

Pagrindinė sklypais besidominti auditorija Kaune – asmenys nuo 28 iki 40 metų amžiaus. Populiariausi sklypų rajonai išlieka tie patys kaip ir anksčiau: brangesnių sklypų labiausiai dairomasi Vytėnuose, Kleboniškyje, Vičiūnuose, ekonominės klasės sklypų žiūrima Romainiuose, Aleksote, Ringauduose, Domeikavoje ir pan.

Klaipėdiečiai labiausiai domisi rajone, ne mieste esančiais sklypais

Klaipėdos mieste, palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, žemės sklypų sandorių sudaroma ypatingai mažai, skelbia UAB „Inreal valdymas“. Per 2012 metus Klaipėdos mieste buvo sudaryti vos 87 sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai. O Klaipėdos rajone situacija žemės sklypų rinkoje yra kardinaliai skirtinga – sandorių skaičius yra labai artimas Vilniaus ir Kauno rajonų sudaromų sandorių skaičiui ir lenkia Klaipėdos miesto rinką keliasdešimt kartų. 2012 metais rajone sudarytas 1381 žemės pirkimo–pardavimo sandoris. Tai buvo 10 proc. didesnis sandorių skaičius nei 2011 metais.

Informacija parengta, remiantis didžiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt, VĮ „Registrų centras“, UAB „Inreal valdymas“, nekilnojamojo turto agentūrų „Juvitus“ ir „Gepard“ duomenimis.

Šaltinis: www.aruodas.lt