Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Nuomininkus terorizuojantys šeimininkai: nuo išgertuvių iki limito tualetui

Nuomininkus terorizuojantys šeimininkai: nuo išgertuvių iki limito tualetui
Nuomotojai ir nuomininkai – nuolatiniai komiškų ar absurdiškų istorijų herojai, kurie skundžiasi vieni kitais. Žinoma, dalis nuomininkų tikrai nėra auksas. Tačiau ir nuomotojai neretai klientams sukelia tokių nemalonių emocijų, kad norisi naktį kaukti šunimi.

Viena istorijų – Vilniuje dalį namo nuomojusių keleto draugų įspūdžiai. Viename sostinės pakraščių iš milžiniškame nuosavame name gyvenančios moteriškės vyrai išsinuomojo apatinį aukštą. Iš pradžių viskas buvo gerai. Tačiau vėliau prasidėjo pagyvenusios moteriškės siautėjimai.

Ištroškusi bendravimo

Namo trečiajame aukšte gyvenanti nuomotoja kone kasdien užsukdavo pas savo nuomininkus. Dažniausiai be jokio konkretaus reikalo. Ir beveik lygiai taip pat dažnai ne visai blaivi. Užsukusi moteris tiesiog arba burbėdavo visokius niekus, arba dalydavosi nė vienam iš nuomininkų nereikalingomis idėjomis kurti bendras pasisėdėjimo erdves namuose.

„Niekad negalėdavai žinoti, kada ji ateis. Būdavo, kad ateina, pavaikšto po kambarius, paburba po nosimi, kad čia ir jos namai vis dar, ir išeina. Būdavo, kad nei iš šio, nei iš to imdavo viską tvarkyti, plauti, stumdyti baldus mūsų nuomojamose erdvėse. Kažkoks kosmosas, tik išgirsta, kad kažkas grįžo namo ir atlekia“, – pasakojo vaikinas.

Maža to, problemų kildavo ir mokant už nuomą bei sunaudotą elektrą, dujas, vandenį. Pusrūsį nuomojantys vaikinai viską skaičiuodavo pagal šeimininkės jiems duotą specialią „Exel“ programos lentelę – surašydavo skaitliukų duomenis, automatiškai gaudavo reikiamas mokėti sumas.

„Būdavo, nunešame pinigus, ji paima ir ima nusišnekėti apie tai, ką ją apgaudinėjame, kad apskritai galime apgaudinėti tiek, kiek tik norime. Nei mes jos apgaudinėjome, nei mums to reikėjo. Reikėjo, kad atsiknistų ir negadintų nervų. Gyvenome nebrangiai, tačiau santykis už tą sumą ir gyvenimo kokybę buvo protingas. Tą puikiai žinojome, todėl Dievo į medį nevarėme, kol šeimininkė elgėsi padoriai“, – tikino pašnekovas.


Bėgant laikui, nuomininkus vis labiau ėmė erzinti ir nuolatiniai moters persigalvojimai. Tarkime, ne vieną kartą aiškinusi, kad vyrai laisvai gali naudoti garažą, įrengti ten sporto salę ar pasisėdėjimų vietą, vėliau persigalvojo, ėmė reikalauti pinigų, tikinti, kad išnuomos kažkam kitam.

„Tas garažas – ne tiek svarbu, kiek svarbu tai, kad susitarimai keičiami vienos pusės noru ir bet kada. Pasijunti, kaip šantažuojamas“, – negailėjo karčių žodžių nuomininkas.

Kantrybės taurę perpildžiusiu lašu tapo paskutinis nuomotojos išpuolis. Eilinį kartą pas nuomininkus be jokio reikalo užsukusi moteris pamatė porai dienų pasisvečiuoti ir išlaikyti egzamino užsukusį draugą. Tai virto tragedija.

„Moteriškei visai stogas nuvažiavo, ėmė kliedėti apie kažkokius pranešimus jai, suderinimus ir panašiai. Suprasčiau, jei žmogus atsikraustytų dviem mėnesiams gyventi. Tačiau dėl kiekvieno pernakvoti užsukusio draugo ar merginos niekas nebėgs jai prisiduoti. Reikia atskirti, kur yra nuomininko, kur nuomotojo erdvė. Jei mes nuomojame visą aukštą, tai nuomojame, svarbu nieko nelaužome, negadiname, per naktis nelėbaujame. Visa kita – mūsų reikalas“, – kategoriškai tikino pašnekovas.

Supuvusi spintelė ir elektrošokas

Tūkstantinė sąskaita už supuvusią spintelę, nusvilę elektros laidai ir prašymas išsikraustyti. Su tokia situacija susidūrė iš vieno sostinės pensininko kambarį nuomojęs studentas Dalius. Iš pradžių su tame pačiame nuosavame name pirmajame aukšte gyvenusiu šeimininku vaikinas sutarė puikiai.

„Nesutarimai prasidėjo, nes mano nuomojamame kambaryje buvo labai nešvari, nusidėvėjusi kiliminė danga. Nuo jos kildavo kažkokios dulkės, kurios kėlė alergiją. Pasakiau, kad arba reikia ją pakeisti, arba išnešti. Šeimininkas naujos nepirko, todėl išnešiau į sandėliuką“, – prisiminė nuomininkas.

Toks sprendimas iškasė karo kirvį. Pasirodo, paties pensininko statyto namo sienos buvo itin plonos, o po nuomininko kambariu buvo būtent šeimininko miegamasis. Šis ėmė priekaištauti, esą jam trukdo kiekvienas studento žingsnis. Vėliau ėmė kliūti aibė kitų dalykų.

„Esmė ta, kad niekad, skirtingai nei kaimynai, nerengiau jokių vakarėlių, nedariau jokių nesąmonių. Norėjau tik vieno – po studijų ir darbo grįžus namo išsimiegoti, sumokėti nuomą ir kad manęs nepersekiotų“, – sakė studentas.

Tačiau nesutarimai tik gilėjo, kol konfliktas įsiplieskė visu pajėgumu naktį dingus elektrai. Apie gedimą pranešus šeimininkui, šis puolė iškart kaltinti, kad buvo sujungta daug elektros prietaisų. Tačiau naktį visi miegojo, net kompiuteriai buvo išjungti.

„Kitą dieną šeimininkas pasikvietė savo draugą, kuris kažkiek aptvarkė instaliaciją – kai kur srovė atsirado. Tačiau vis vien teko kviestis pažįstamą elektriką. Specialistą iškart ištiko šokas. Pats namą statęs šeimininkas, kaip pasirodo, buvo sujungęs aliuminius ir varinius laidus, kurių varža skiriasi, todėl jie kaista. Per daug metų nudegė visiškai, tik dėl laimingo atsitiktinumo neužsidegėme“, – baisėjosi pašnekovas.

Sužinojęs tikrąją situaciją nuomininkas kategoriškai paprašė šeimininko, kad ne kas kitas, o profesionalus elektrikas sutvarkytų elektros problemas. Tai itin įsiutino pensininką, kuris per kitus nuomininkus pareiškė nebepageidaujantis tokio gyventojo.

„Išsikrausčiau kone iškart, nes jau buvau nužiūrėjęs variantą. Tačiau atsiskaityti su senuku nebuvo lengva. Jis norėjo ne tik sutartų pinigų, bet ir buvo priskaičiavęs baudų už tai, kad esą nepranešiau apie išsikraustymą, nors jis pats to prašė, už tai, kad esą supūdžiau virtuvėje esančią spintelę, nors ji tokia jau buvo, kai atsikrausčiau, ir daugybę kitų dalykų. Net baugino duoti į teismą. Beliko spjauti ir išeiti. Tuo istorija ir pasibaigė“, – prisiminė vyras.

Limitas tualetui

Tokių ir panašių istorijų – ne viena. Nuomininkams dažnai tenka susidurti su itin griežtais taupumo reikalavimais. Prieš porą metų Vilniuje studijas baigusi Edita iki dabar prisimena atvejį, kai nuomojosi kambarį pas pensininkę.

„Lėkiau iš ten kaip kulka. Moteriškė iškart uždraudė nuleidinėti vandenį tualete, esą taip išnaudojama per daug vandens. To užteko sprendimui ieškoti kitos gyvenamosios vietos“, – bjaurėjosi mergina.

Dar viena studentė Laura dalijosi ne ką malonesnėmis emocijomis. Ją nuolat netikėtai aplankydavo buto šeimininkas.

„Kartą tokio vizito sulaukiau vos išėjusi iš dušo. Laimei, žmogus apsiribojo skaitliukų patikrinimu, buto apžiūrėjimu ir moraliniais pamokslais bei mėginimais įsitikinti, ar pas kitą kambarį nuomojančią draugę nesilanko jos vaikinas“, – pasakojo mergina.

Viliojo šiukšlės

Dar vienas keistas nuomotojos poelgis pribloškė sostinėje kambarį nuomojusią Daurą.

„Iš pradžių atrodė, kad kambarį nuomojausi pas tvarkingą ir normalią bobutę. Tačiau kartą ryte sukroviau šiukšles į maišelį – keletą gesti pradėjusių obuolių, popiergalių, išgerto kefyro pakelį. Pagalvojau, kad išmesiu vakare, tačiau grįžusi maišo neberadau. Žvilgtelėjau į virtuvę, o ten ant stalo – pūti pradėję obuoliai. Taip sakant, išrūšiavo šiukšles. Nuo tada savo šiukšlių maišo nė akimirkai nepalikdavau be priežiūros“, – dabar jau juokdamasi prisiminė studentė.

Turi teisių

Kaip Alfa.lt jau yra rašiusi, nekilnojamojo turto specialistai pataria nuomininkams nė kojos nekelti į naują būstą, kol su jo savininku nepasirašyta sutartis – būtina aptarti mokėjimą, einamąjį remontą, išsikraustymo, sutarties nutraukimo sąlygas, naminių gyvūnų laikymą ir, jei norisi, privatumo klausimus.

Vis dėlto nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt atlikta lankytojų apklausa parodė, kad būsto sutarties pasirašymu labiau suinteresuoti nuomotojai (25 proc.) negu nuomininkai (6 proc.). Daugiau nei trečdalis lietuvių nuomos sutartį pasirašo abipusiu sutarimu (35 proc.). 27 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių prisipažino, kad jiems yra tekę atsidurti konfliktinėse situacijose, kurias būtų padėjusi išspręsti nuomos sutartis.

UAB „Vilniaus turtas“ teisininkės Jurgitos Česnavičiūtės-Kudarauskienės teigimu, nuomojantis būstą būtina sudaryti sutartį, nes kitu atveju laikoma, kad nuomotojas vengia mokėti mokesčius pagal Lietuvos įstatymų nustatytą tvarką. Aptarus pagrindines sąlygas, griežtai apibrėžus mokėjimo terminus, galima įtraukti ir papildomų punktų.

Tuo labiau kad nuomininko privatumą saugo ir Lietuvos įstatymai. „Taisyklė yra vienareikšmiška – įeiti į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo negalima, tai nurodyta Civiliniame kodekse.

Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas butas, ir nuomojamas kambarys, ir palapinė, esminis požymis – žmogus ten teisėtai gyvena.

O sutikimas dėl šeimininkų apsilankymo gali būti duodamas įvairiai. Pavyzdžiui, jeigu sudarant sutartį, nors ir žodžiu, nuomotojas pasako, kad jis kartais jam patogiu laiku ateis apžiūrėti kambario ar buto, ir nuomininkas atsako: „Gerai“, sutikimas jau yra“, – aiškino pastaruoju metu Liuksemburge gyvenantis teisininkas Žilvinas Bubnys.
 
 
 
  
 
 

 
  
Šaltinis: www.alfa.lt