Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Nuo kitų metų butų savininkai turės įsigyti būsto energinio efektyvumo pasus

Nuo kitų metų butų savininkai turės įsigyti būsto energinio efektyvumo pasus
Kokiai energinei klasei priklauso jūsų būstas? Jeigu to kol kas nežinojote, nuo kitų metų tikriausiai teks pasidomėti. Tai turės daryti ne tik statybos įmonės, bet ir gyventojai, norintys parduoti ar išnuomoti savo butą. Tokie reikalavimai įtvirtinti nuo kitų metų sausio įsigaliosiančiuose Statybų įstatymo pakeitimuose, kuriuose numatomas privalomas parduodamų ar nuomojamų butų sertifikavimas pagal energinio naudingumo klases. 

Energijos taupymas turės tapti socialine norma 

,,Pakeitimai nėra drastiški, statantiems pastatus niekas nesikeičia. Jeigu anksčiau buvo galima nesertifikuoti pastato parduodant, tai dabar reikės sertifikuoti. <...> Pagrindinis reikalavimas – skelbti parduodamo ar nuomojamo būsto energinę klasę“, - sakė Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius R. Encius. 
 
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje aiškindamas, kokios įtakos įstatymo pakeitimai turės Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, jis sakė, kad šie pakeitimai yra padaryti dėl to, kad pasikeitė Europos Sąjungos (ES) direktyva ir tapo privaloma skelbti parduodamo būsto energinio naudingumo klasę. Šiuo metu, jo teigimu, B energinio naudingumo klasę atitinka apie 28 proc. būstų. 

Pasak R. Enciaus, pakeitimai skatins visuomenę bent jau pasidomėti, kokios energinės klasės yra parduodamas būstas. Tačiau jis neatmetė, kad nepatogumų, ypač parduodant neekonomiškus būstus, gali būti. Vis dėlto kol kas, pasak R. Enciaus, sertifikuoti būsto, jeigu, tarkime, nenorite jo parduoti, nereikės.

,,Kainas reguliuoja rinka, ir kai kurių ekspertų teigimu, sertifikavimo kaina yra nuo 100 iki 300 litų. Tačiau sertifikatą galima išduoti ir pagal tipinę formą, ir toks sertifikatas galėtų kainuoti kelias dešimtis litų“, - aiškino jis. 

R. Encius aiškino, kad vienas iš ES siekių – sumažinti po 20 proc. energijos suvartojimą pastatuose. ,,Kitais metais nauji pastatai turės būti C energinės klasės, o nuo 2014 metų - jau B energijos efektyvumo klasės“. 

Jis pabrėžė, kad tai turėtų skatinti renovaciją ir bus siekiama, jog energijos taupymas turėtų tapti socialine norma. Tačiau R. Encius apgailestavo, kad kol kas Lietuvoje einama kitu keliu – tiems, kurie sunaudoja daug energijos, tačiau neturi už ką susimokėti, valstybė kompensuoja. 

,,Kai kuriose ES šalyse, jeigu pastatas neatitinka atitinkamos energijos klasės, jūs gaunate didelę baudą, tačiau Lietuvoje apie tai kol kas dar negalvojama“, - sakė jis. 

Energijos suvartojimas turės mažėti 

,,Energijos suvartojimas Lietuvoje palyginti su kitomis ES šalimis, yra pakankamai didelis. Žinant problemas, galima imtis veiksmų mažinti energijos vartojimą, o tuo pačiu ir sąskaitas. Jeigu mes kalbame apie energetinę nepriklausomybę, energiją būtina taupyti“, - pabrėžė Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius. Jis pridūrė, kad ateitis priklauso energetiškai efektyviems statiniams. 

Pasak jo, bandymas sertifikuoti pastatus kelia pasipriešinimą dėl to, kad statybų įmonėms tai kelia papildomų rūpesčių, o gyventojams, kuriems valstybė kompensuoja dalį šildymo išlaidų, tai nerūpi.

,,Lengviau yra taupyti, o ne švaistyti. Ar ne paprasčiau yra užsikamšyti langus ar kompleksiškai renovuoti pastatus. Kur yra kiauri langai, bet statomas dujų katilas – nėra išeitis‘, - aiškino R. Simanavičius, pabrėždamas, kad svarbiausia, kad statiniai taaptų energetiškai efektyvesni. 

Žmonės dar neįvertina renovacijos privalumų

,,Daugiabučių modernizavimas – pats geriausias būdas padidinti pastatų energinį efektyvumą“, - akcentavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vyriausioji specialistė Lina Balčiūnienė. 

,,Šildymas po renovacijos atpinga maždaug dvigubai, bet sutaupymas gali siekti net iki 70 proc.”, - kalbėdama apie tai, kokios įtakos nuo sausio 1 dienos įsigaliosiantys Statybų įstatymo pakeitimai turės visai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, sakė L. Balčiūnienė. 

Ji priminė, kad daugiabučių modernizavimo programoje numatyti reikalavimai taip pat paremti pastatų energiniu sertifikavimu, o tam, kad gyventojai galėtų pasinaudoti valstybės parama, po renovacijos būtina pasiekti ne žemesnę, kaip D energinio naudingumo klasę ir sutaupyti ne mažiau kaip 20 proc. šilumos energijos. Tačiau pasak L. Balčiūnienės, dažniausiai po renovacijos pastatai pasiekia net B energinio naudingumo klasę. 

,,Žmonės neįvertina, kad prieš renovaciją bute buvo būna 15 laipsnių šilumos, o po renovacijos 21”, - sakė ji. L. Balčiūnienė pabrėžė, kad renovuoti namai turi energinio naudingumo sertifikatus, ir norint parduoti tokį būstą jau nebereikės rūpintis jį gauti. 

Spaudos konferencijoje taip pat buvo pabrėžta, kad energinio naudingumo klasifikacijos ženklinimas liko tas pats – A, B, C, D, kt. klasės, tačiau per pastaruosius metus žymiai išaugo tai pačiai klasei keliami reikalavimai. Todėl, pavyzdžiui, D klasei priskirtas būstas dabar suvartoja gerokai mažiau energijos negu anksčiau.
 
Šaltinis: www.balsas.lt