Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

NT RINKOS LIETUVOS PAJŪRYJE TENDENCIJOS

NT RINKOS LIETUVOS PAJŪRYJE TENDENCIJOS
  • Per 2012 m. III ketvirtį Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse parduota 2,3 karto daugiau naujos  statybos butų nei per atitinkamą 2011 m. ketvirtį. 
  • Didžiausia pajūrio regiono NT rinka yra Klaipėdoje, kur 2012 m. III ketvirtį, lyginant su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, nupirkta 4 kartus daugiau naujos statybos butų.
  • Skaičiuojant pirminės rinkos pardavimus tenkančius tūkstančiui gyventojų, Palangoje sudaroma 3-5 kartus daugiau pirkimo-pardavimo sandorių nei Klaipėdoje.
  • Neringos savivaldybėje po 3 metų pertraukos, pradėti ar atnaujinti vystyti net 4 projektai (85 butai). 
  • Leidimų gyventi ir vizų išdavimo tvarkos liberalizavimas galėtų paskatinti Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių piliečius aktyviau pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

PAJŪRIO NT RINKOS APŽVALGA

Po keleto stagnacijos metų Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (toliau – NT) rinka vėl rodo aktyvumo požymius – daugėja naujų projektų, auga vystytojų pardavimai. Šiuo metu Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse iš viso yra beveik 900 neparduotų naujos statybos butų. Tuo tarpu per III ketvirtį parduota 120 naujos statybos butų. Lyginant su atitinkamu 2011 metų ketvirčiu, parduota net 2,3 karto daugiau. 

Iš minėtų pajūrio miestų, didžiausia būsto rinka yra trečiame pagal dydį Lietuvos mieste Klaipėdoje, kur pasiūla 2012 m. spalio mėn. pabaigoje siekė apie 680 butų. Lyginant su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, pasiūla išaugo 29 proc. Per III ketvirtį iš viso parduoti 64 naujos statybos butai. Lyginant su atitinkamu 2011 metų ketvirčiu, parduota net 4 kartus daugiau. 

Nedaug nuo uostamiesčio atsilieka Palangos savivaldybė, kuri gyventojų skaičiumi yra maždaug 10 kartų mažesnė. Spalio mėn. pabaigoje pirminės rinkos pasiūloje čia buvo apie 410 butų. Lyginant su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, pasiūla išaugo 22 proc. Per šiuos metus Palangos savivaldybėje pradėti arba atnaujinti 4 nauji projektai (141 butas). Per III ketvirtį iš viso parduoti 47 naujos statybos butai – lyginant su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, stebimas 47 proc. padidėjimas. Verta paminėti, kad skaičiuojant pirminės rinkos pardavimus tenkančius tūkstančiui gyventojų, Palangoje sudaroma 3-5 kartus daugiau pirkimo-pardavimo sandorių nei Klaipėdoje. Pastebima, jog Palangoje perkami butai ne tik poilsiui kaip „antrieji namai“. Daugėja klaipėdiečių įsigyjančių butus Palangoje nuolatiniam gyvenimui. 

Pajūrio NT rinkos aktyvumas auga ir Neringos savivaldybėje, šiemet, po 3 metų pertraukos, pradėti ar atnaujinti vystyti net 4 projektai su 85 naujais butais. Šiuo metu Neringos pirminės rinkos pasiūloje yra apie 100 neparduotų butų. Lyginant su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, pasiūla išaugo 3,1 karto. Neringoje per III ketvirtį iš viso parduoti 9 naujos statybos butai – lyginant su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, sandorių padaugėjo 9 kartus.

Analizuojant Lietuvos pajūrio NT rinką, reikia paminėti, kad Klaipėda išsiskiria iš bendro konteksto, nes didžioji dalis pirkimo-pardavimo sandorių uostamiestyje yra sudaromi „pirmiesiems namams“. Tuo tarpu pajūrio kurortiniuose miestuose: Palangoje ar Neringoje, dauguma sandorių yra sudaromi „antriesiems namams“. Atitinkamai skiriasi tipinių pirkėjų portretai bei, analizuojant sandorius, matyti tam tikras sezoniškumas. 

Analizuojant „VĮ Registrų centras“ duomenis, Palangos savivaldybėje per pirmuosius devynis šių metų mėnesius buvo sudaryti 345 butų ir poilsio patalpų pirkimo-pardavimo sandoriai ir tai buvo 8,7 proc. mažiau lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Pastebima, jog aktyviausia būsto rinka yra vėlyvo pavasario ir ankstyvo rudens mėnesiais, kada sudaroma didžioji dalis sandorių. Galima prognozuoti, jog spalį ir lapkritį pardavimai sulėtės, o gruodžio mėn. vėl turėtų išaugti. 

Remiantis „VĮ Registrų centras“ duomenimis, Neringos savivaldybėje per pirmuosius devynis šių metų mėnesius buvo sudaryti 53 gyvenamosios ir poilsio paskirties pirkimo-pardavimo sandoriai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu periodu, gyvenamosios ir poilsio paskirties sandorių buvo sudaryta vos 3,6 proc. mažiau. Priešingai nei Palangos sav., Neringoje aiškaus sezoniškumo nepastebėta. Tam įtakos turi ir maža rinka, kurioje keletas sandorių gali stipriai pakeisti statistiką. Tačiau galima pastebėti, kad Neringoje būsto rinka aktyvesnė pirmaisiais metų mėnesiais bei vasarą. 

Analizuojant VĮ „Registrų centras“ statistiką, galima pastebėti, jog per 2012 metų pirmuosius devynis mėnesius Palangos savivaldybėje daugiausia buvo įsigyjama 100.000-150.000 Lt vertės butų, kurių vidutinis plotas buvo 40-50 kv. m. Lyginant su 2011 metų atitinkamu laikotarpiu ypatingų pokyčių neužfiksuota.

Analizuojant sandorius Neringoje, stebimos kiek kitokios tendencijos – per 9 šių metų mėn. dažniausiai buvo įsigyjama 300.000-500.000 Lt vertės butų ir poilsio patalpų, kurių plotas buvo apie 40-50 kv. m. Tuo tarpu 2011 metais per tą patį laikotarpį, dažniausiai buvo perkamas pigesnis, 200.000-300.000 Lt kainuojantis, NT. Vidutiniai plotai buvo kiek mažesni – apie 40 kv. m. Pastaroji sandorių statistika rodo, jog į Neringą grįžta brangesnių būstų pirkėjai. 

Sandorių statistika rodo, jog šiuo metu NT pirkėjas Palangoje ir Neringoje skiriasi iš esmės. Neringoje dėl unikalios vietos bei mažos ­pasiūlos pardavimo kainos yra maždaug dviem trečdaliais didesnės nei Palangoje – Neringoje vidutinė naujos statybos butų pasiūlos kaina siekia 8531 Lt/kv.m, o Palangoje – 5.242 Lt/kv.m. Palanga patraukliausia yra tiems pirkėjams, kuriems norisi daugiau pramogų, mažesnio atstumo iki jūros. Tuo tarpu Neringa siūlo ramumą bei išskirtinį kraštovaizdį. Analizuojant pirkėjo paveikslą pagal tai, ar tai yra vietinis, ar užsienio pirkėjas, taip pat pastebimas ryškus skirtumas – Palangoje kur kas didesnę NT pirkėjų dalį sudaro rusai bei baltarusiai, kurie perka NT ne tik kaip antruosius namus, bet ir galimybę gauti įvažiavimo į ES vizą. Tuo tarpu Neringoje didžioji dalis pirkėjų yra Lietuvos, ypač Vilniaus, gyventojai. Visgi bendrų panašumų galima įžvelgti – tiek Palangoje, tiek Neringoje dažniausiai yra pageidaujama, jog butai būtų su pilna apdaila bei autonominiu šildymu. Pastaruoju metu prasidėjusi pajūrio NT rinkos aktyvėjimo tendencija turėtų išlikti ir ateityje. Augant šalies ekonomikai bei didėjant gyventojų perkamajai galiai, vis daugiau paklausos susilaukia antrųjų namų segmentas. Dėl šios priežasties, tikėtina, bus atgaivinami anksčiau sustabdyti projektai bei pradedami nauji, tad pajūrio NT rinka turėtų ir toliau aktyvėti. 

PAJŪRIO NEKILNOJAMASIS TURTAS – KAIMYNŲ IŠ RYTŲ TAIKINYJE

Leidimų gyventi ir vizų išdavimo tvarkos liberalizavimas galėtų paskatinti Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių piliečius aktyviau pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Lietuvos kurortus pamėgę Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos gyventojai susiduria su problema, jog net nusipirkę apartamentus ar vilas Lietuvoje, jie turi papildomai įrodinėti Lietuvos migracijos tarnyboms, jog vizos ar leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu Lietuvos asmuo ar organizacija suteiks jiems kitą, gyvenamąją, patalpą.

Tokia situacija susiklostė dėl to, kad Lietuvos įstatymai imperatyviai reikalauja, jog užsienietis, kreipdamasis dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi, pateiktų dokumentą,    patvirtinantį, kad  jis turi  nuosavybės  teise  gyvenamąją  patalpą arba naudojasi  gyvenamąja  patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, arba pateiktų patvirtintą asmens  ar organizacijos įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

Šios įstatyminės nuostatos taikomos griežtai: poilsio ar viešbučių paskirties apartamentų ar pastatų valdymas nuosavybės teise nėra pakankamas norint pagrįsti, jog užsienietis turi kur apsistoti Lietuvoje. 

Tuos užsieniečius, kurie mėgina keisti savo turimų apartamentų paskirtį į gyvenamąją, nemaloniai nustebina šios procedūros sudėtingumas. Lietuvos institucijos laikosi nuomonės, kad keičiant pavienių apartamentų (ne viso pastato) paskirtį iš poilsio ar viešbučių į gyvenamąją turėtų būti gauti daugumos kitų pastate esančių  apartamentų savininkų sutikimai. Atsižvelgiant į tai, kad dideliuose poilsio kompleksuose tokių savininkų yra šimtai ir didžiąją dalį laiko jie praleidžia kituose miestuose ar valstybėse, apartamentų paskirties keitimas neretai tampa neįgyvendinamu projektu.

Jei Lietuva sušvelnintų reikalavimus, kurie taikomi užsieniečiams, norintiems gauti ilgalaikes vizas ar leidimus gyventi Lietuvoje ir poilsio bei viešbučių paskirties turto valdymą nuosavybės teise laikytų pakankamu gyvenamosios vietos turėjimo įrodymu, tai būtų papildomas argumentas Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių piliečiams aktyviau pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje. 

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje suteikia užsieniečiams teisę gyventi Lietuvoje leidime nurodytą laikotarpį bei be vizų keliauti visoje Šengeno erdvėje. Leidimas paprastai galioja vienerius metus.

Paminėtina, kad Latvija dar 2010 m. liberalizavo savo teisės aktus ir suteikia galimybę užsieniečiams, įsigijusiems brangaus nekilnojamojo turto, gauti leidimą laikinai gyventi, galiojantį 5 metus.
 
Visa apžvalga čia 
 
 
Šaltinis: www.inreal.lt