Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

NT kainos pradėjo artėti prie algų

NT kainos pradėjo artėti prie algų
Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Vilniuje įsigyti nuosavą būstą yra vis dar sunkiausia, priešingai nei Taline ir Rygoje, rodo „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas.

Vilniuje būsto įperkamuko indeksas sudaro 128,9, kai prieš metus siekė 109,8, Rygoje – 159,4 (145,5), o Taline 165 (163,8).

"Lietuvoje būsto įperkamumas yra mažiausias dėl to, kad gyventojų atlyginimai yra palyginti nedideli, o būstų kainos – didelės. Jeigu lygintumėmės, pavyzdžiui, su estais, tai mūsų atlyginimai yra net 34 proc. mažesni negu Talino gyventojų, o būsto kainos yra tik 12 proc. mažesnės, na, tai skirtumas yra didelis. O jeigu lygintumėmės su Ryga, tai čia atlyginimai yra labai panašūs, antrąjį šių metų ketvirtį praktiškai jie susilygino, na o butų kainos Rygoje yra 38 proc. mažesnės negu Vilniuje, - teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. - Butų kainų ir atlyginimų santykis yra pagrindinė įperkamumo skirtumų priežastis, nes palūkanų normos Lietuvoje yra žemiausios tarp Baltijos šalių sostinių."

Būsto įperkamumą didino augusios gyventojų pajamos, mažėjusios paskolų palūkanos ir mažėjusios būsto kainos.

„Swedbank“ konstatuoja, kad būsto įperkamumą augino mažėjusios būsto paskolų palūkanos, o Vilniuje mažėjo ir būstų kainos: per metus jos smuko 2,8 proc., kai kitose Baltijos šalyse situacija buvo priešinga - Taline jos augo 10,8 proc., Rygoje – 0,4 proc.

"Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos sumažėjo dėl to, kad labai sparčiai augo pasiūla. Ypatingai sparčiai augo naujų butų pasiūla, na o paklausa, nors turėjo daug priežasčių augti ir buvo gana stipri, vis dėl to, visiškai neatitiko to pasiūlos lygio, - dėstė V. Šečkutė. - Apskritai šiemet mes dar neturėtumėme tikėtis augančių nekilnojamojo turto kainų, nes pasiūla yra labai aukštame lygyje. Tačiau kitąmet, kuomet dar labiau išryškės tiek atlyginimo augimo tendencijos, tiek nedarbo mažėjimas, galima tikėtis jau kitokios nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos."

Pasak jos, disbalansas tarp paklausos ir pasiūlos nėra labai didelis, nes paklausa taip pat auga, tad jaudintis dėl per didelės pasiūlos nereikia.

Vilniečiai - pažeidžiamiausi

Anot V. Šečkutės, vilniečiai būsto nebeįpirktų, jei paskolų palūkanos ūgtelėtų iki 4,6 proc., kai dabar jos siekia 2,6 proc. Palūkanos buvo paaugusios iki kritinio lygmens 2009 m. viduryje.

Tačiau Talino ir Rygos gyventojai yra atsparesni palūkanų augimui: Rygos gyventojai būsto nebeįpirktų, jei palūkanos paaugtų iki 7,7 proc., o Taline – iki 7,4 proc.

Vilniuje gyventojų atlyginimai per metus augo lėčiausiai (3,6 proc.), kai Rygoje augimas siekė 4,9 proc., o Taline – 8,6 proc.
“Per ketvirtį Vilniuje įperkamumas kiek nukrito, bet per metus jis augo sparčiausiai“, - sakė V. Šečkutė.

Skaičiuojama, kad jeigu indeksas lygus 100, tai reiškia, kad namų ūkio atlyginimų vos pakanka įsigyti standartiniam būstui 55 kv. m sostinėje tuomeninėmis vidutinėmis kainomis, t.y. būsto paskolos įmokai būtų skiriama apie 30 proc. atlyginimo.

Atitinkamai, jei indeksas yra didesnis nei 100, atlyginimų daugiau nei pakanka vidutiniam būstui įsigyti, o būsto paskola sudaro mažiau nei 30 proc. Kai indeksas mažesnis nei 100, atlyginimų būstui įsigyti nepakanka.

Skaičiuojant indeksą, daroma prielaida, kad namų ūkio pajamos yra 1,5 vidutinio atlyginimo "į rankas", o būstui pirkti skolinamasi 85 proc. jo vertės ir planuojama paskolą atiduoti per 30 metų.
 
 

Šaltinis: www.delfi.lt