Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Nekilnojamojo turto rinkoje - pirmieji kainų augimo ženklai

Nekilnojamojo turto rinkoje - pirmieji kainų augimo ženklai
2013 m. lapkričio 5 d., Vilnius. Inreal grupės, drauge su partneriu, advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“, parengtoje Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos apžvalgoje teigiama, jog stebimi pirmieji kainų augimo ženklai. Dėl vilniečių pirkėjų aktyvumo didėjo kainos naujos statybos projektuose. Per metus kainų lygis išaugo visuose būsto segmentuose: ekonominiame segmente vidutinė kaina padidėjo apie 1 proc., vidutinės klasės segmente – apie 7 proc., o prestižinės klasės būstas brango vidutiniškai 3 proc. 2013-ųjų I-III ketvirtis išsiskiria ir ženkliu investicinių sandorių į komercinį nekilnojamąjį turtą skaičiaus augimu.

Trečiąjį 2013 metų ketvirtį VĮ „Registrų centras“ Lietuvoje fiksavo ženklius NT rinkos sandorių augimo tempus. Per ketvirtį šalyje įregistruota trečdaliu daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Individualių namų segmente sandorių augimas siekė apie 21,5 proc. Dar didesnis pirkėjų aktyvumas užfiksuotas naujos statybos butų segmente – per trečiąjį 2013 metų ketvirtį Lietuvoje parduota apie 980 naujai pastatytų butų – 60 proc. daugiau, nei per atitinkamą laikotarpį 2012 metais. Didžioji dalis (70 proc.) šalyje parduotų naujos statybos butų – Vilniaus mieste. Pastarajame ir stebimas didžiausias sandorių augimas. Tuo tarpu likusiuose šalies didmiesčiuose šis segmentas ženklių augimo tempų kol kas nedemonstruoja.

Dėl išaugusio pirkėjų aktyvumo sostinėje naujos statybos projektuose didinamos kainos. Per metus kainų lygis išaugo visuose segmentuose: ekonominiame segmente vidutinė kaina padidėjo apie 1 proc., vidutinės klasės segmente – apie 7 proc., o prestižinės klasės būstas brango vidutiniškai 3 proc. Pasak „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, didžiausias kainų augimas pastebimas naujai atsirandančiuose projektuose, kurie dažniausiai orientuojami į aukštesnę nei segmento vidurkis kainą. „Dėl šios priežasties naujos statybos butų vidutinė kaina sostinėje ir toliau turėtų išlaikyti nuosaikaus augimo tendenciją. Pozityvios nuotaikos Vilniuje turėtų persiduoti ir į antrinę rinką, kurioje artimiausiu metu taip pat galime sulaukti kainų padidėjimo“, – teigia A. Antanavičius.

Kainų augimas pastebimas ir pajūrio regione. Palangoje kainų lygis stabilus išliko tik vidutinės klasės naujos statybos būsto segmente. Tuo tarpu ekonominiame bei prestižiniame būsto segmentuose vidutinis kainų lygis augo apie 3 proc. Per trečiąjį 2013 metų ketvirtį Palangoje buvo parduoti 74 (25 butai/mėn.) naujos statybos butai. Tai net 80 proc. daugiau lyginant su praėjusių metu atitinkamu laikotarpiu. Neringoje buvo parduoti 28 (9 butai/mėn.) naujos statybos butai, arba net 70 proc. daugiau nei per visus 2012 metus. Lyginant su atitinkamu 2012 metų ketvirčiu sandorių augimas siekia daugiau nei 3 kartus. Tai rodo, jog „antrųjų namų“ segmentas Lietuvos pajūrio kurortuose populiarėja, o atsirandantys nauji kokybiški projektai iškart susilaukia pirkėjų dėmesio.

Visgi kituose Lietuvos miestuose panašių tendencijų neįžvelgiama. Kaune ir Klaipėdoje, naujos statybos butų parduodama mažiau nei Palangoje bei 11-12 kartų mažiau nei sostinėje. Tai byloja apie vis dar silpną paklausą šiuose miestuose. Dėl šios priežasties nevertėtų tikėtis kainų padidėjimo artimiausiu metu.

Rinkos atsigavimas toliau stebimas ir komercinio nekilnojamojo turto segmente. Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovė, advokatė, pažymi, jog šie metai išsiskiria ženkliu investicinių sandorių į komercinį nekilnojamąjį turtą skaičiaus augimu. Sandorių sudarymą skatina gerėjantys bendri nekilnojamojo turto rinkos rodikliai, augantis pirkėjų susidomėjimas investicijomis į nekilnojamąjį turtą bei atsirandantis turto valdytojų poreikis peržiūrėti turimą nekilnojamojo turto portfelį ir realizuoti sukauptą vertę. Apžvalgoje pateikiami vertingi patarimai tiek pirkėjams, tiek pardavėjams, planuojantiems investicijas ar komercinio nekilnojamojo turto pardavimus – kaip tinkamai pasiruošti sandoriui, ko tikisi investuotojai, su kokiomis rizikomis susiduria sandorių šalys ir kaip jas valdyti.

Kaip teigia „Inreal“ analitikai, verslo centrų segmente kol kas išsiskiria tik sostinė. Anot A. Antanavičiaus, per trečiąjį ketvirtį vakansija sumažėjo nuo 4,8 iki 4,5 proc., baigiamos dviejų bei tęsiasi trijų modernių verslo centrų statybos, kurie iš viso rinką turėtų papildyti apie 54 000 kv. m nuomojamo ploto. Planuojama iki šių metų galo pradėti plėtoti dar bent 3 naujus projektus, kurie rinką papildytų apie 32 600 kv. m nuomojamo ploto. Šiuos projektus skatina vystyti tiek augantis modernių patalpų poreikis, tiek ir palankus nuomos kainų lygis. Tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose modernių verslo centrų nuomai nėra statoma.

Prekybos centrų segmentas 2013 metų III ketv. toliau išgyveno atsigavimą – augo mažmeninės prekybos apimtys, esamuose prekybos centruose beveik neliko laisvų plotų. Vilniaus prekybos centruose vakansija siekė 0,7 proc. (2550 kv. m), Kaune – 1,9 proc., (3950 kv. m), o Klaipėdoje vos 0,3 proc. (500 kv. m). Menka laisvų patalpų pasiūla šalyje prekybos centrų valdytojams leidžia nežymiai didinti nuomos kainas naujai ateinantiems nuomininkams. Vystytojai atnaujino investicijas į šį NT segmentą. Vilniuje pradėtos prekybos centrų „Prisma“ (10 000 kv. m) bei „Domus PRO“ (12 000 kv. m) statybos. Uostamiestyje pradėtas statyti 6 200 kv. m ploto prekybos centras „Luizė“. Visuose objektuose didžioji dalis nuomojamų patalpų jau yra rezervuotos, nors prekybos centrų atidarymai planuojami ne anksčiau kaip 2014 metų pradžioje.

Trečiąjį 2013 metų ketvirtį augo tiek pramonės produkcijos, tiek eksporto apimtys. Tęsėsi sandėliavimo patalpų rinkos plėtra. Visuose trijuose šalies didmiesčiuose buvo itin sudėtinga išsinuomoti daugiau nei 1000 kv. m modernių sandėliavimo patalpų. Vilniaus moderniuose logistikos centruose vakansijos nukrito iki 0,2 proc. (600 kv. m). Kaune rodiklis taip pat išliko artimas 0 proc., o Klaipėdoje laisvų patalpų rodiklis pasiekė 1,2 proc. (900 kv. m). Mažėjančios vakansijos bei po truputį kylančios nuomos kainos skatina vystytojus investuoti į naujus projektus.
 
Šaltinis: www.inreal.lt