Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Metinė Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos apžvalga

Metinė Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos apžvalga
Registrų centro atlikta praėjusių metų rinkos analizė rodo, kad 2012–aisiais pirkimo sandoriais perleistų nekilnojamųjų daiktų skaičius išaugo pasiekdamas ikikrizinių 2004 m. lygį. Tačiau nekilnojamojo turto rinkos augimas pernai buvo lėtesnis nei ankstesniais metais, o būsto rinkoje vyravusios sandorių kainos pranašauja ne naują kainų „kalną“, o nežinia kiek į ateitį nusidrieksiančią „lygumą“.

Pagrindinis praėjusių metų nekilnojamojo turto rinkos augimo variklis, kaip ir ankstesniais metais, buvo aktyvi prekyba žemės sklypais. Visuomet siekusi apie pusę rinkoje sudaromų sandorių prekyba žemės sklypais pernai įkopė į naujas aukštumas – beveik 56 % visų pernai parduotų nekilnojamųjų daiktų sudarė žemės sklypai.

Preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje pirkimo sandoriais buvo perleista apie 101 tūkst. nekilnojamųjų daiktų – 10 % daugiau nei ankstesniais 2011 m. Ankstesniųjų 2011–ųjų ir 2010–ųjų metinis rinkos augimas siekė 20 %.

Trečdalį šalies nekilnojamojo turto rinkos sudarančių būstų pardavimai ir prekyba nišiniuose rinkos segmentuose (negyvenamieji pastatai, negyvenamosios patalpos ir pan.) pernai buvo taip pat proporcingai aktyvesni. Šių rūšių nekilnojamųjų daiktų pernai parduoda maždaug dešimtadaliu daugiau nei 2011 m.

Priešingai populiariam mitui, praėję metai nekilnojamojo turto rinkoje netapo agentūrų ir bankų manipuliacijų auka. Kaip ir ankstesniais metais, nekilnojamojo turto pardavimo sandorių rinkoje vyravo fizinių asmenų pirkiniai. Visuose rinkos segmentuose fizinių asmenų įgytas turtas sudarė daugiau nei pusę visų perleistų objektų, o individualių gyvenamųjų namų, butų ir sodo namelių segmentuose jis gerokai viršijo devynis nuošimčius. Toks ryškus fizinių asmenų dominavimas šalies nekilnojamojo turto ir ypač būsto rinkoje iškalbingai paneigia galimybę manipuliuoti turto kainomis.

2012 m. taip pat pasižymėjo menkesniu kredito įstaigų dalyvavimu šalies nekilnojamojo turto rinkoje. Preliminariais Registrų centro duomenimis, tik apie 24 % butų pernai buvo įsigyta už paskolą įkeičiant pirkinį bankui (hipoteka). Turto įkeitimas įformintas ir 16% pernai įsigytų individualių gyvenamųjų namų ir 14 % nupirktų sodo namelių. Ankstesniais 2011 m. kredito įstaigoms įskeičiamų nupirktų būstų dalis atitinkamai sudarė 27 %, 19 % ir 18%. 

Metiniai būsto kainų pokyčiai

Nepaisant pernai toliau augusio parduoto nekilnojamųjų daiktų skaičiaus, būsto kainos kito nenuosekliai. 

Kaip ankstesniais metais, taip ir pernai šalies būsto rinka liko aiškiai suskilusi į dvi beveik lygias dalis, kurių vieną sudarė Vilniaus m. savivaldybė, o kitą – sostinės neapimanti likusi šalies teritorija. Kiekvienoje iš aptartų dalių dominuoja panaši rinkos struktūra, vyraujančios kainos ir jų raidos tendencijos. Negalutiniais duomenimis, visų pernai Vilniaus būsto rinkoje išleistų pinigų suma sudarė apie 46 % bendros šalies būsto rinkos vertės, o likę 54 % apyvartos teko Vilniaus neapimančiai šalies būsto rinkos daliai.

2012 m. sudarant būsto pirkimo–pardavimo sutartis vyraujanti senesnės statybos buto kvadratinio metro kaina Vilniuje sudarė 3644 Lt ir buvo 1,3 % mažesnė už analogišką 2011 m. vidurkį. Sostinėje pernai perleistų naujos statybos butų kainos vidurkis sudarė 4413 Lt./kv. m – 9,3 % daugiau už 2011 m. vidutinę naujos statybos butų kainą. Šis pokytis greičiausiai liudija ne naujos statybos butų brangimą, o faktą, kad pernai daugiausiai prekiauta aukštesnės kokybės butais patrauklesnėse sostinės vietose.

Likusioje šalies dalyje, neapimančioje sostinės, senesnės statybos butai pernai buvo parduodami už vidutinę 1500 Lt kvadratinio metro kainą, kuri 8,1 % nusileido ankstesnių metų vyravusiai kainai. Didesnėje šalies dalyje 2012 m. sudarytuose naujos statybos butų pirkimo sandoriuose vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 2491 Lt – vos 0,4 % daugiau nei 2011 m.

Sostinėje individualių gyvenamųjų namų kainos vidurkis 2012 m. buvo 3318 Lt/kv. m senesnės statybos namuose ir 2494 Lt/ kv. m naujuose namuose, atitinkamai 8 % ir 5,6 % daugiau už 2011 m. vidutines vertes. 

Didesnėje Lietuvos dalyje senesnės statybos individualių gyvenamųjų namų pardavimo kainos vidurkis šiemet sudarė 887 Lt/kv. m – 3,3 % daugiau nei 2011 m. Vyraujanti naujų individualių gyvenamųjų namų kvadratinio metro kaina toje pačioje teritorijoje 2012 m. tesudarė 1436 Lt/kv. m – 4,6 % mažiau nei ankstesniais metais.

Individualių gyvenamųjų namų ir naujos statybos butų brangimo tendencija Vilniuje statistiškai nusvėrė dviejuose trečdaliuose sostinės būsto rinkos dominuojančių senesnių butų pigimą, todėl bendras metinis Vilniaus miesto būsto rinkos indeksas išliko teigiamas, žymintis 2 % metinį būsto pabrangimą.

Likusioje šalies dalyje nežymiai pabrangusių senesnės statybos namų ir beveik nepakitusių naujų butų kainų įtakos nepakako atsverti didesnį statistinį svorį turinčiai senesnių butų ir naujos statybos namų pigimo tendencijai – bendras metinis sostinės neapimančios Lietuvos būsto rinkos indeksas 2012 m. po vienerių metų pertraukos vėl tapo neigiamas: –5,5.

Apibendrinti būsto rinkoje pernai vyravusių kainų duomenys, nuosaikus kredito įstaigų dalyvavimas šalies nekilnojamojo turto rinkoje bei skelbiamos makroekonominės šalies raidos prognozės leidžia spėti, kad nepaisant ikikrizinį mastą pasiekusio sandorių aktyvumo Lietuvos nekilnojamojo turto rinka artimiausiais metais neįžengs į naują kainų „kalno“ ciklą. Dabartinėmis aplinkybėmis kur kas labiau tikėtinas nekilnojamojo turto kainų „lygumos“ scenarijus, kuriame rinkos apimtys vidutiniu laikotarpiu kis nežymiai, o bendrą ramios rinkos peizažą tik retkarčiais trikdys neilgalaikiai kainų svyravimai atskiruose rinkos segmentuose.

Papildoma informacija

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinką Registrų centras apibendrina pirkimo sandorių duomenis. Pirkimo sandoriams priskiriamas pirkimas iš fizinio ar juridinio asmens tiesiogiai,  varžytinėse, lizingu ar išsimokėtinai ir pastatyto objekto perdavimas užsakovui pagal statybos rangos sutartį, nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Būsto kainų indeksui apskaičiuoti naudojama Registrų centro surinkta ir statistiškai apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Registrų centras disponuoja išsamiausia Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze, kurioje sukaupti visų nuo 1998 metų įvykusių nekilnojamojo turto perleidimo sandorių duomenys. 

Lietuvos būsto kainos indeksas rengiamas Lietuvos banko užsakymu. Šie duomenys taip pat teikiami Europos centriniam bankui.

Registrų centro skelbiamas būsto kainos indeksas dėl taikomos metodikos gali skirtis nuo Lietuvos statistikos departamento rengiamo rodiklio.
 
 
Šaltinis: www.registrucentras.lt