Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Kas šiandien vyksta „antrųjų namų“ rinkoje?

Kas šiandien vyksta „antrųjų namų“ rinkoje?
Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, dirbantys „antrųjų namų“ segmente, praėjusiais metais džiaugėsi kur kas geresniais rezultatais nei 2012-aisiais. Gerėjančios gyventojų ekonominės nuotaikos išaugino potencialių pirkėjų ratą ir padidino pardavimus.  Intensyvėjantis poilsinio turizmo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos srautas taip pat darė įtaką „antrųjų namų“ rinkos plėtrai – žinomumo apie Lietuvos poilsiaviečių privalumus sklaida bei galimybė gauti ES vizą, tikėtina, ne vieną turistą paskatino investuoti čia savo lėšas. Neramumai Ukrainoje gali dar labiau paskatinti investicijas nukreipti į poilsinį NT segmentą Lietuvoje.
 
Kalbant skaičiais, iš pagrindinių „antrųjų namų“ miestų (Palangos, Neringos, Druskininkų) labiausiai išsiskyrė Palanga, kurioje iš viso per 2013 metus plėtotojai pardavė apie 190 butų. 2014 metų I ketvirčio rezultatai dar įspūdingesni – Palangoje parduoti 136 naujos statybos butai (vidutiniškai 45 per mėn.). Pagal sandorius tenkančius vienam gyventojui, Palanga 4-5 kartus lenkia Vilnių, kur  šiandien NT rinka demonstruoja neįtikėtinai spartų augimą. Neringos bei Druskininkų rinkos yra kelis kartus mažesnės už Palangos, turinčios aiškiai išreikštą sezoniškumą, tad lyginti absoliučių skaičių neverta, tačiau naujų butų pardavimai augo ir čia. Neringoje per 2013 metus NT plėtotojai pardavė apie 50 butų – beveik tris kartus daugiau nei 2012 metais. Druskininkuose taip pat apie 50 butų – 40 proc. daugiau nei 2012 metais. Nepaisant tokio ryškaus „antrųjų namų“ rinkos suaktyvėjimo, kainos liko stabilios arba kilo nežymiai. Nors prielaidų kainoms augti atsiranda vis daugiau, ypač kalbant apie Neringą, kur pasiūla yra itin ribota dėl sudėtingų planavimo procedūrų. 
 
Šiandien Palangoje iš viso plėtojama16 naujų gyvenamųjų ar poilsinių projektų, Neringoje – 8, Druskininkuose – 7.
 
Jeigu bandytume nupiešti statistinio „antrųjų namų“ pirkėjo portretą, Palangoje tai būtų pasiturintis pirkėjas iš Rytų (Maskvos arba Sankt Peterburgo gyventojas), perkantis „antruosius namus“ ne tik savo poilsiui, bet ir dėl galimybės gauti ES vizą. Taip pat Palangą kaip „antruosius namus“ vertina mažesnių šalies miestų gyventojai. Tuo tarpu Neringoje didžioji dalis pirkėjų yra vidutinio amžiaus (35-45 m.) vilniečių ir kauniečių lietuvių poros – Kuršių Nerijos „fanai“, kurių pajamos yra pakankamos, kad leistų tokią investiciją. Pažymėtina, kad šis NT pirkėjo portretas smarkiai skiriasi nuo sostinės, kurios rinką labiausiai augina jaunos šeimos, perkančios ekonominės klasės būstą.  

Atsižvelgiant į pirkėjų nuotaikas bei gerėjančią NT situaciją Lietuvoje, galime daryti prielaidą, kad „antrųjų namų“ rinka toliau sėkmingai augs ir šiemet sulauksime dar daugiau pirkėjų dėmesio. Kita vertus, būtent šis NT rinkos segmentas yra itin jautrus ir priklausomas nuo politinio ir ekonominio šalies stabilumo.
 
Šaltinis: www.inreal.lt