Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Iššūkis didmiesčiams: stabdyti gyventojų migraciją į periferiją

Iššūkis didmiesčiams: stabdyti gyventojų migraciją į periferiją
Uostamiestis ieško receptų, kaip sulaikyti į Klaipėdos rajoną gyventi išsikraustančius miestiečius. Preliminariais skaičiavimais, per kelerius pastaruosius metus iš Klaipėdos į rajono gyvenvietes, kurios jau vadinamos uostamiesčio priemiesčiais, išsikraustė apie 16 tūkst. žmonių.

Todėl nuo 2007 metų Klaipėdos mieste gyventojų sumažėjo 22 proc., o Klaipėdos rajone jų skaičius padidėjo 14 proc.

„Nežinau, ką tokio siūlo rajonas, kad miestiečiai kraustosi ten gyventi. Klaipėda turi atrasti tą priežastį, rasti būdų, kaip ją panaikinti ir žmonėms pasiūlyti geresnį gyvenimą, tada gyventojų skaičius stabilizuosis“, - teigė Klaipėdos bendrojo plano analizę atlikusios bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Iškalbingi ir kiti skaičiai: uostamiestyje gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų statybos mastai sumažėjo, o Klaipėdos rajone išaugo.

Iš miesto į rajoną išsikraustantys gyventojai įsikuria naujai besiformuojančiose gyvenvietėse ties keliu į Palangą, Šilutę ar netoli automagistralės į Kauną.

„Tokių naujųjų kvartalų kokybė yra apgailėtina, jose klaidi pravažiavimo sistema, jau nekalbu apie tai, kad nėra jokios socialinės ar viešosios paskirties infrastruktūros. Nepaisant to, konkurencija tarp miesto ir periferijos yra labai aiški. Tai pasakytina ne tik apie Klaipėdą, bet ir kitus didžiuosius miestus. Jei jie nebus tvarkomi kitaip, kad žmonėms būtų dar patogiau, gyventų didmiesčiuose tik mažės“, - dėstė M. Pakalnis.

Jis įvardijo dar vieną priežastį, kodėl žmonės išsikrausto į rajoną. Esą nusipirkti naujos statybos būstą Klaipėdoje yra brangiau nei pasistatyti namą už uostamiesčio ribų. Palygintos buvo tokio paties ploto naujų būstų kainos.

„Faktas tas, jog Klaipėdoje reikia sukurti tokią atmosferą, kad ir daugiabučiame name gyvenantys žmonės jaustųsi, jog turėtų savo erdvę, švarią aplinką, orą. Jiems reikia sudaryti tokias sąlygas, kokių jie ieško užmiestyje. Ir tai galima padaryti, nes Klaipėdos rodikliai nėra blogi“, - tikino M. Pakalnis.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teiravosi, gal yra kokių teisinių priemonių, gebančių padėti sulaikyti žmones mieste.

„Jau nebe tie laikai, kad būtų galima ką nors uždrausti. Kiek žinau, yra rengiamas Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuriame bus numatyta, jog kol nėra įrengta tinkama infrastruktūra, tol negalima statyti gyvenamosios paskirties namų. Tačiau toks įstatymas gal bus priimtas po kelerių metų“, - dėstė ekspertas.

Dar viena problema esą yra ta, jog ir pati Klaipėda, įvertinus gyventojų amžių, išsilavinimą, pajamas, yra suskirstyta į dvi dalis.
Šiaurinė miesto dalis yra prestižinė, kurioje gyvena jaunesni aukštąjį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys miestiečiai, o pietinėje dalyje yra įsikūrę socialiai silpnesni žmonės.

„Toks suskirstymas taip pat pavojingas, nes gali pradėti formuotis vadinamieji getai. Reikia siekti, kad ir pietinė miesto dalis būtų patraukti gyventi. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo rekreacinių zonų – suteikti galimybę žmonės prieiti prie vandens, tiksliau – Kuršių marių“, - patarė M. Pakalnis.
 


Šaltinis: www.delfi.lt