Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Gyventojai daugiau nei dešimtadalį savo mėnesinių lėšų skiria būstui atnaujinti

Gyventojai daugiau nei dešimtadalį savo mėnesinių lėšų skiria būstui atnaujinti
Vidutiniškai po 13,5 proc. per mėnesį gaunamų pajamų Vilniaus miesto gyventojai skiria savo būsto atnaujinimui: apdailos bei remonto darbams, naujų baldų įsigijimui. Tai reiškia, kad du vidutinius atlyginimus kas mėnesį į bendrą šeimos biudžetą sunešantys du dirbantys asmenys vidutiniškai per mėnesį tam skiria 473 litus, rodo nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „MG Valda“ užsakymu TNS LT atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. 

Daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių gyventojų teigė skiriantys ne mažiau 6 proc. savo mėnesinio šeimos biudžeto būsto atnaujinimui. Kas trečias apklaustasis skiria 6-10 proc. mėnesinių pajamų, 15 proc. apklaustųjų – 16-20 proc., 11 proc. – ketvirtadalį per mėnesį gaunamų pajamų. Vos 7 proc. neskiria lėšų turimo būsto atnaujinimui. 29 proc. skiria nuo 1 iki 5 proc. 

Nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė pastebi, kad, Lietuvos gyventojai palyginti nemenką savo lėšų dalį skiria būstui atnaujinti ir vis aktyviau tuo rūpinasi. Anot jos, apskritai ryškėja tendencija, kad vartotojai daugiau dėmesio skiria savo gyvenimo kokybei, o nuolatinės investicijos į būsto atnaujinimą yra tik viena iš sudėtinių šio proceso dalių. 

„Viena vertus, gyventojai daugiau investuoja į būstą, kita vertus, kelia ir didesnius reikalavimus savo gyvenimo sąlygoms. Jie apima ne tik būsto apdailą, bet ir tokius aspektus kaip naujausių technologijų diegimas, būstą supanti aplinka, infrastruktūra ir kt.“, – teigia S. Survilaitė-Mekionienė. 

Aktyvesnį gyventojų investavimą į savo namus patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenys. Jie atskleidžia, kad šalyje žymiai didėja būsto įrengimo ir atnaujinimo prekių vartojimas. Lyginant 2014 m. birželio mėn. rodiklius su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) padidėjo 3,4 procento. Labiausiai augo baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių (52,6 proc.) bei garso ir vaizdo įrangos (41,8 proc.) specializuotų parduotuvių apyvarta. 
 
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (55 proc.) norėtų keisti būstą į naujesnį, ekonomiškesnį butą arba namą. Savo turimu būstu yra patenkinti tik 43 proc. šalies gyventojų. „Didžioji dalis mūsų šalies žmonių keistų savo būstą, jei tik turėtų tokių galimybių. Tai daryti skatina gana senas, brangiai išlaikomas būstas. Matome, kad apdraustuose senuose būstuose didžioji dalis įvykių, kuriuos kompensuoja draudimas, būna susiję su prakiurusiais vamzdynais, šildymo sistema, sena elektros instaliacija. Tai sukelia gaisrus, užliejami butai ir kaimynai“, – teigia „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas. 

„MG Valdos“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad sostinės gyventojai planuodami įsigyti nuosavą būstą ima aktyviau taupyti. 21 proc. respondentų teigė nuosavo būsto įsigijimui atsidedantys ketvirtadalį ir daugiau savo per metus gaunamų pajamų. 37 proc. apklaustųjų per metus naujo būsto įsigijimui atsideda nuo 1 iki 10 proc. metinių pajamų, 16 proc. apklaustųjų – nuo 11 iki 20 proc. metinių pajamų, ketvirtadalis – netaupo. S. Survilaitė-Mekionienė pabrėžia, kad didesnės gyventojų investicijos į būsto atnaujinimą koreguoja ir nekilnojamojo turto vystytojų veiksmus. „Rinkos dalyviai suvokia, kad neužtenka vien pastatyti namą ir išparduoti butus. Namas turi būti nepriekaištingos kokybės, jame turi būti įdiegtos naujausios aplinką tausojančios bei energiją taupančios technologijos. Maža to, namo aplinka turi būti pritaikyta aktyviam gyventojų buvimui lauke: vaikų žaidimų aikštelės, pasivaikščiojimam skirtos zonos ir kiti privalumai“, – aiškino S. Survilaitė-Mekionienė. 
 
 
Šaltinis: www.balsas.lt