Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Būsto rinkos apžvalga

Būsto rinkos apžvalga
Pirmasis šių metų ketvirtis ir toliau demonstravo teigiamus pokyčius būsto rinkoje: lyginant su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu butų, individualių namų bei žemės sklypų pardavimai augo. Sandorių apimtys artėja prie 2008 metų  – krizės pradžios, sandorių lygio. Rinkoje aktyvėja vystytojai/pardavėjai  – sostinėje naujų butų pasiūlos augimas 2-3 kartus viršija paklausą. Tuo tarpu kainų tendencijos šiek tiek skiriasi: butų išlieka stabilios, o individualių namų bei žemės sklypų kainos kyla. 
Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2012 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruoti 4.728 butų pirkimopardavimo sandoriai. Lyginant su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, sandorių skaičius padidėjo 6,9 proc. Analogiškos tendencijos pastebėtos ir analizuojant individualių namų sandorių skaičių  – pirmąjį ketvirtį Lietuvoje užregistruota 1.919 individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių ir tai yra 27,3 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį 2011 metais. Pastaruoju metu pastebimas itin suaktyvėjęs individualių namų segmentas. Galima daryti prielaidą, jog taip yra dėl to, jog per krizę šis sektorius patyrė vieną didžiausių sandorių bei kainų smukimų. Tuo tarpu gyventojų noras įsikurti privačioje erdvėje niekur nedingo. Šiandien atsigaunant perkamajai galiai individualūs namai tampa vis labiau įperkami.
Žemės sklypų segmente taip pat užfiksuotas sandorių augimas, kuris 2012 metų pirmąjį ketvirtį siekė 10 proc. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo sudaryta 6.629, o 2011 metų atitinkamą ketvirtį 6.025 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių. Verta paminėti, jog šiuo metu daugiau nei 90 proc. sandorių sudaroma žemės ūkio bei namų valdų segmente. Miesto ribose šie sandoriai pasiskirsto beveik tolygiai, tačiau rajonuose dominuoja žemės ūkio paskirties sklypų sandoriai. Išaugusią pastarųjų paklausą galime sieti su žemdirbystės sektoriaus plėtra, kas yra logiška reakcija į šalyje vykstančius procesus: augančias maisto kainas bei jo paklausą. Taip pat nereikia atmesti ir gyventojų įtakos, kurie įsigyja didesnius žemės ūkio sklypus ir juose įregistravę ūkį gali statytis gyvenamąjį namą.
Apie gerėjančias ekonomines perspektyvas ir šviesesnę ateitį galime spręsti iš prasidėjusių statybų  gausos  –vystytojai vėl aktyviai imasi statyti naujus ar atnaujina sunkmečio laikotarpiu užšaldytus projektus. Vis dėlto aktyviausias išlieka Vilnius. Čia pačioje praėjusių metų pabaigoje ir šių metų I-ąjį ketvirtį buvo naujai pradėtos arba atnaujintos 8 gyvenamosios paskirties projektų statybos, kurios būsto pasiūlą turėtų papildyti maždaug 900 butų. Tai daugiau nei pusė to, kas buvo pasiūlyta rinkai per visus praėjusius metus. Dalis iš jų jau pradėti pardavinėti. Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje Vilniaus pirminės rinkos pardavimuose buvo apie 2220 naujos statybos butų. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, pasiūla išaugo beveik 40 proc. Tuo tarpu pardavimų apimtys nedidėjo – per pirmą ketvirtį buvo parduoti 274 nauji butai, o tai 19 proc. mažiau nei atitinkamą 2011 metų ketvirtį. Pastebima, jog vystytojai pradeda pernelyg optimistiškai vertinti savo investicijas ir ne itin reaguoja į žaibiškai augančią konkurenciją rinkoje. Nereikėtų pamiršti ir antrinių bankų bendrovių, per krizę perėmusių nemažai NT objektų: užšaldytų nebaigtų statyti projektų bei pavienių butų. Vis dažniau pasigirsta pranešimų apie jų planus aktyvinti perimtų objektų realizacijas, todėl artimiausiu metu pasiūla būsto rinkoje turėtų dar labiau išaugti. Tokiu mastu didėjant pasiūlai, atsiranda grėsmės rinkai persipildyti, kadangi pardavimų apimtys nedidėja ir daugiau nei du kartus atsilieka nuo atsirandančios naujų butų pasiūlos. Tokios tendencijos neleidžia tikėtis kainų augimo, bet priešingai  – augant pirkėjų derybinei galiai, vystytojams su pastaraisiais gali tekti vis dažniau pasiderinti.
Vilniuje pirminės rinkos sandoriai pasiskirstė pagal šią proporciją: vidutiniškai 47 proc. sandorių sudarė ekonominės klasės butai, 36 proc.  – vidutinės klasės ir 17 proc.  –prestižinės klasės butai. Lyginant su praėjusiu ketvirčiu, galime pastebėti, jog pasikeitė ekonominės ir vidutinės klasės butų proporcijos  – ekonominės klasės nupirktų butų proporcija sumažėjo apie 12 procentinių punktų, vidutinės klasės nupirktų butų proporcija padidėjo 11 procentinių punktų, o prestižinės klasės butų proporcija pakito vos 1 procentiniu punktu į teigiamą pusę. Didžiausias segmento likvidumas, atsižvelgiant į jo pasiūlos dydį, buvo prestižiniame segmente ir sudarėvidutiniškai 5,7 proc./mėn., vidutinės klasės segmente – 4,4 proc./mėn. ir 3,9 proc./mėn. ekonominės klasės segmente.
Vidutinės butų kainos Vilniaus pirminėje rinkoje išliko stabilios su nežymiais svyravimais tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę. Vystytojų vykdomos Velykinės akcijos toli gražu neprilygo didžiųjų metų švenčių metu vykdytoms akcijoms. Kainos daugiausia buvo mažintos tuose projektuose, kuriuose likę paskutiniai nelikvidūs butai. Tačiau, skirtingai nei praeitame ketvirtyje, atsirado ir projektų, kuriuose kainos buvo nuosaikiai,  4-6 proc., didinamos. Individualių namų sektoriuje 2012 metų I ketvirtį sandorių skaičius Vilniuje ir rajone išaugo atitinkamai 60 proc. ir 26,6 proc. lyginant su atitinkamu 2011 metų ketvirčiu. Sandorių augimo tendencijos pastebimos jau kurį laiką. Populiariausios kryptys ir toliau išliko arti miesto esantys nauji individualių namų kvartalai. Išsilaikant didelei šio segmento paklausai pastaruoju metu stebimas apie 10 proc. metinis kainų augimas.
Žemės sklypų rinkoje didesnis suaktyvėjimas pastebimas tik Vilniaus rajone. Kaip rodo VĮ „Registrų centras“ duomenys, pirmąjį 2012 metų ketvirtį Vilniuje ir Vilniaus raj. buvo užregistruoti atitinkamai 213 ir 327 žemės sklypų pirkimopardavimo sandoriai. Lyginant su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu Vilniaus mieste sandorių sumažėjo 3,2 proc. mažiau, o Vilniaus rajone padaugėjo net 45,3 proc. Šias tendencijas žemės sklypų sektoriuje galima paaiškinti ypač išaugusia žemės ūkio paskirties sklypų paklausa, ypačderlinguose vietovėse. Tuo tarpu kitos paskirties sklypų paklausa išliko gana konservatyvi – apie tai byloja ir sandorių statistika Vilniaus mieste. Išaugus žemės ūkio paskirties objektų paklausai pradėjo daugėti spekuliatyvių sandorių tikintis uždirbti iš sklypų brangimo. Vis dėlto šiandien investicijos į NT vertinamos kur kas racionaliau, todėl žemės sklypų kainų augimą reikėtų sieti su žemdirbystės efektyvumo didėjimu, darbo našumo augimu bei investicine grąža iš sklypo naudojant jį pagal paskirtį.

Kaunas 

Analizuojant pirmojo 2012 metų ketvirčio Kauno rinką, galima pastebėti, jog šie metai prasidėjo geriau nei praėjusieji. Lyginant su 2011 metų I ketvirčiu, Kaune buvo įregistruota 12,9 proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sutarčių. Tačiau pirminę butų  rinką ir toliau yra sukausčiusi stagnacija  –vystytojai nėra linkę aktyviai investuoti į naujų gyvenamosios paskirties objektų statybas. Per pastarąjį ketvirtį buvo pradėtas statyti vos vienas naujas projektas, kuris miesto rinką papildys 8 kotedžais. Baigiantis pirmajam ketvirčiui pardavimuose buvo apie 420 naujos statybos butų. Pagrindinė tokio neaktyvumo priežastis – itin menki vystytojų pardavimai – per pirmąjį ketvirtį per mėnesį vidutiniškai buvo parduodama po 10 naujos statybos butų ir rinkos likvidumas sudarė vos 2,3 proc. Verta paminėti, jog per pastarąjį ketvirtį Kaune nebuvo parduotas nei vienas naujas prestižinės klasės būstas, du trečdalius sandorių sudarė ekonominės klasės butai, likusi dalis teko vidutinės klasės butams. 2012 metų pirmąjį ketvirtį bendras pirminės rinkos butų kainų lygis Kauno mieste nesikeitė – sezoninės Velykinės akcijos buvo vykdomos vos keliuose projektuose. Tačiau Kauno rajone, norint suaktyvinti pardavimus, keliuose ekonominės klasės vystomuose projektuose, kainos buvo ženkliai mažinamos 15-28 proc. arba 400  – 790 Lt už kvadratinį metrą. Tokios nuolaidos davė rezultatų  – butai, kuriems buvo taikomos didžiausios nuolaidos, buvo netrukus parduoti.Kauno individualių namų rinkoje pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su analogišku 2011 metų periodu, pardavimai buvo net 40,3 proc. geresni. Kauno rajone tendencijos išliko tokios pačios kaip ir mieste – augo 10,2 proc. lyginant su pirmuoju 2011 metų ketvirčiu. Kaune susidomėjimas individualiais namais išlieka ypatingai didelis. Ypač patrauklios kryptys  –netoli miesto esantys mikrorajonai. Esant nuolatinei segmento paklausai galima tikėtis nuosaikaus kainų didėjimo.
2012 metų pradžioje, Kauno mieste žemės sklypų sandorių apimtys krito lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu – 23,3 proc. Kauno rajone, kuriame žemės sklypų sandorių sudaroma tris kartus daugiau nei Kauno mieste, pirkimo  – pardavimo sutarčių buvo sudaryta 7,5 proc. daugiau nei pirmąjį 2011 metų ketvirtį.

Klaipėda 

Klaipėdoje butų sandorių tendencijos buvo priešingos nei Vilniuje ar Kaune  – lyginant su atitinkamu 2011 metų ketvirčiu įregistruota 4,3 proc. mažiau butų pirkimopardavimo sandorių. Tuo tarpu  pasiūla pradėjo didėti. Per pirmą ketvirtį buvo pradėtos vieno projekto statybos, kurios papildys miesto pirminę rinką 48 naujais butais. Taip pat uostamiestyje pradėtas pardavinėti 24 butų mažaaukštės statybos projektas. Pastarasis išsiskiria tuo, jog yra vienintelis mažaaukštės statybos projektas tarp šiuo metu statomų daugiabučių. Klaipėdoje jau stebimas procesas, kuomet yra atnaujinami arba pradedami pardavimai tuose 
projektuose, kurie buvo pastatyti anksčiau, tačiau dėl ekonominio sunkmečio nebuvo pardavinėjami. BIG2 dangoraižyje vystytojai pradėjo pardavinėti pirmuosius 10 iš 25 aukštų su 48 butais, Dragūnų kvartale viename iš seniau pastatytų namų taip pat buvo pradėti pardavinėti nauji butai. Tad rinkoje, didėjant pasiūlai, daugiau pasirinkimo turi ir potencialūs pirkėjai. Ketvirčio pabaigoje, Klaipėdoje pirminės rinkos pardavimuose buvo apie 670 butų – penktadaliu daugiau nei prieš metus. Tuo tarpu, lyginant su atitinkamu 2011 m.ketvirčiu, pardavimų apimtys iš esmės nepasikeitė  – nekilnojamojo turto plėtotojai uostamiestyje realizuodavo vidutiniškai po 18 naujų butų per mėnesį, o rinkos realizacija 2012 metų pirmąjį ketvirtį buvo apie 3,3 proc. Analizuojant pirminės rinkos kainų tendencijas galime teigti, jog Klaipėdoje vystytojai palaiko stabilų kainų lygį ir retai jas koreguoja. Išskirti galime tik vieną projektą „Manto namai“ Klaipėdos centre, kuriame norint paskatinti pardavimus, buvo pasiūlytos nuolaidos iki 36 proc. arba iki 2790 Lt už 1 kv. m.
Individualių namų sektoriuje pirkimo-pardavimo sandorių skaičius išliko ypatingai žemas  – per mėnesį Klaipėdos mieste buvo sudaroma vidutiniškai vos apie 6 sandorius. Lyginant su analogišku 2011 metų laikotarpiu, pirmąjį šių metų ketvirtį sandorių skaičius sumažėjo 27 proc. Skirtingai nei pačiame mieste, Klaipėdos rajone per pirmą ketvirtį buvo įregistruota 11,1 proc. daugiau pirkimo-pardavimo sandorių nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį.
Žemės rinkoje Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone vyravo stabilumas. Lyginant šių metų ketvirčio duomenis su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, tiek mieste, tiek rajone sandorių skaičius nepakito  – vidutiniškai buvo parduodama po 18 žemės sklypų Klaipėdoje ir po 250 sklypus Klaipėdos rajone.
 
Šaltinis: www.inreal.lt