Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Būsto rinka: Kaunas atrodo lyg balta varna

Būsto rinka: Kaunas atrodo lyg balta varna
Krizės metais beprotišku greičiu žemyn smigusi šalies nekilnojamojo turto rinka pernai vėl ėmė rodyti atsigavimo ženklus. Tiesa, ekspertai pastebi, kad skirtinguose miestuose gyventojų poreikiai gana smarkiai skiriasi.

Kaunas išsiskiria

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, praėjusiais metais Vilniuje buvos pastatyti 36 nauji daugiabučiai, juose įrengti 2003 butai – net 2,5 karto daugiau nei 2011-aisiais. Klaipėdoje pernai buvo pastatyti 4 nauji daugiabučiai, juose įrengti 264 butai – penktadaliu daugiau nei užpernai.

Kaunas, palyginti su kitais dviem didžiaisiais Lietuvos miestais, atrodo lyg balta varna. Laikinojoje sostinėje 2012 m. buvo užbaigtos tik 64 butų statybos – tai net 8 kartus mažiau nei 2011-aisiais.

Visai kitas vaizdas individualiųjų namų rinkoje. Nors nekilnojamojo turto projektų plėtotojai kol kas labai atsargiai imasi naujų individualiųjų namų statybų, tačiau jau pastatytų namų skaičius pernai šoktelėjo aukštyn, ir čia vėl išsiskiria Kaunas, kuriame individualiųjų namų parduodama gerokai daugiau nei kituose miestuose.

Kauno miesto ir rajono savivaldybėse individualiųjų namų sandorių skaičiaus augimas pernai siekė 18 proc., о nupirktų namų skaičius smarkiai lenkia net Vilniaus miesto ir rajono savivaldybes.

Kaune ir jo apylinkėse per metus sudarytų namų sandorių skaičius siekė beveik 930, Vilniaus – 690, o Klaipėdos – apie 285. Taigi, Kauno regionas išlieka stiprus lyderis individualiųjų ir blokuotųjų namų rinkoje, o tai neigiamai atsiliepė naujos statybos butų rinkai Kaune – statistika rodo, kad nauji namai čia statomi ir perkami daug aktyviau nei naujos statybos butai.

„Taip jau yra“

Vilniuje bei Kaune dirbantis ir daug laiko praleidžiantis žinomas architektas Algirdas Kaušpėdas dienraščiui sakė, kad skirtingos Kauno ir kitų didžiųjų šalies miestų nekilnojamojo turto rinkos tendencijos yra susiklosčiusios istoriškai.

„Kaunietis tiesiog nenori gyventi bute ir niekada nenorėjo. Jeigu pasižiūrėsime, visais laikais butų Kaune buvo statoma mažiau nei Vilniuje ar netgi Klaipėdoje, nors šis miestas mažesnis už Kauną. O tai reiškia, kad vietoj daugiabučių statomi individualieji namai, nes gyvenamojo ploto vis tiek reikia“, – kalbėjo A.Kaušpėdas.

Pasak jo, skirtingus būsto pasirinkimus nulemia ir tai, kad skiriasi miestų gyventojų mentalitetas.

„Kaunietis mieliau rinksis ne didelio ploto butą, o mažesnį namą. Taip jau yra. Manau, tai prasideda ir nuo Žaliakalnio, kuris yra tipiškas kaunietiškas individualių namų rajonas, mito. Ir individualiais namais užstatyti Kauno priemiesčiai yra gana jaukūs bei mieli gyventi“, – svarstė architektas.

Vilniečiai bijo spūsčių

Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis svarstė, kad būsto pasirinkimą šiuo atveju lemia ne tik mentaliteto skirtumai, bet ir objektyvios geografinės aplinkybės.

„Kauniečiui neatrodo baisu į darbą iš namų priemiestyje važiuoti kelias dešimtis kilometrų. O vilnietis, žinant, kokios sostinėje būna transporto spūstys, prieš priimdamas sprendimą apsigyventi užmiesčio name gerai pagalvos“, – aiškino nekilnojamojo turto ekspertas.

Pasak S.Vagonio, praėjusių metų tendencijos ne itin išsiskiria, nes pagal naujų butų statybų apimtį Kaunas ir anksčiau atsilikdavo nuo Vilniaus bei Klaipėdos, tačiau individualiųjų namų rinka šiame mieste visuomet buvo aktyvesnė.

Tiesa, jis pastebi, kad pastaruoju metu keičiasi ir kauniečių skonis – vis mažiau nuperkama namų, kurie veikau primena pilaites.

„Didelio ploto, trijų aukštų ir gana keistų architektūrinių sprendimų namai, kurie Kaunui buvo būdingi kokiais 2000-aisiais, nebėra populiarūs. Dabar žmonės ieško mažesnio, bet patogesnio, ekonomiškesnio ir funkcionalesnio būsto“, – dienraščiui sakė S.Vagonis.

Tendencijas keis renovacija?

Anot S.Vagonio, Lietuvos būsto rinka vis dar sukaustyta kainų sąstingio, tačiau sandorių skaičius kiekvienais metais stabiliai auga. Ne išimtis ir šių metų pradžia – naujausiais negalutiniais Registrų centro duomenimis, per pirmus du 2013 m. mėnesius Lietuvoje butų sandorių skaičius išaugo 7proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Tikėtina, kad 2013 m. pirkėjai ir toliau aktyviai domėsis tiek senos, tiek naujos statybos būstu, tačiau dalis gyventojų greičiausiai priims sprendimą investuoti į turimo būsto renovaciją pasinaudojant naująja renovacijos programa. Kokią tai turės įtaką visai Lietuvos būsto rinkai ar atskiriems šalies regionams, priklausys nuo renovacijos apimčių“, – sakė S.Vagonis.

Pasak jo, šiuo metu būsto plėtotojai investuoja į regionus, kuriuose mato rinkos augimo potencialą arba yra patenkinti esama būsto paklausa, tai yra iš esmės tik į didmiesčius.

O pirkėjams itin svarbu stabili situacija rinkoje ir platesnės pasirinkimo galimybės – galima neskubant priimti sprendimą ir dėl jo nesigailėti.

Naujus butus graibsto klaipėdiečiai

2012 m. didžiausia dalis naujų butų Vilniuje pastatyta gyvenamuosiuose rajonuose ir sudarė net 64 proc. visos pasiūlos. Šiaurvakarinė miesto dalis – Verkių, Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijos – išlieka populiariausia tarp plėtotojų. Centrinėje miesto dalyje (Naujamiestis, Senamiestis ir Užupis) naujos statybos butų dalis praėjusiais metais sudarė 22 proc., о mažiausiai naujų projektų buvo plėtojama prestižiniuose rajonuose (Antakalnyje ir Žvėryne) – 14 proc.

Naujų daugiabučių statybų apimtis pernai augo tik Vilniuje ir Klaipėdoje. Kituose didesniuose Lietuvos miestuose dėl itin ribotos paklausos nesiryžtama imtis naujų daugiabučių plėtros. Būtų galima išskirti Lietuvos pajūrio regioną, kuris po truputį atgaivina gyvenamųjų bei poilsio patalpų plėtrą ir pasiūlo rinkai vis naujų projektų.

2012-ieji metai buvo sėkmingi naujų butų plėtotojams. Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota per 2060 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose – tai yra 29 proc. daugiau, nei jų buvo realizuota 2011 m. Didžiausias pokytis fiksuojamas Klaipėdoje, kur per metus buvo parduota arba rezervuota beveik 340 naujų butų, ir tai yra net 77 proc. daugiau, palyginti su 2011 m. Vilniuje realizacijos rodikliai per tą patį laikotarpį išaugo 21 proc. (apie 1460 naujų butų), o Kaune augimas sudarė 13 proc. (per 230 naujų butų).

Augančią pardavimo apimtį Lietuvos didmiesčiuose lemia ir tai, kad nauji projektai siūlo labai įvairų butų pasirinkimą. Plečiantis pasiūlai galimi pirkėjai jau gali atrasti juos dominančius variantus ir rinktis iš geriausių siūlomų.

Individualiųjų namų rinkoje teigiamų pasiūlos tendencijų 2012 m. neužfiksuota. 2011 m. visoje Lietuvoje buvo pastatyta daugiau nei 3800 individualiųjų ir blokuotųjų namų (27 proc. daugiau nei 2010 m.), o praėjusiais metais vėl buvo stebimas naujos pasiūlos sumažėjimas iki 3350 namų. Tačiau plėtotojai dar itin atsargūs investuodami į naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Dažniausiai apsiribojama nedidelėmis atskiromis 6–12 individualiųjų ar blokuotųjų namų gyvenvietėmis. Bendra jų dalis (statomų parduoti) sudaro nedidelę Lietuvoje pastatytų namų dalį. Norintys apsigyventi nuosavame name dažniausiai ieško žemės sklypų ir rūpinasi statybų procesu patys.

2012 m. namų kainos Lietuvos didmiesčiuose ir jų priemiesčiuose smarkiai nesikeitė. Nedidelių teigiamų pokyčių pastebima Vilniaus gyvenamuosiuose ir priemiesčio rajonuose, kur namų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4 proc. Klaipėdoje ir Kaune kainos smuktelėjo atitinkamai 2 proc. ir 1 proc. Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių per tą patį laikotarpį užfiksuota nebuvo.

Lietuvos didmiesčiuose butų kainos dar šiek tiek mažėjo, o sandorių skaičius ir toliau augo. Registrų centro duomenimis, 2012 m. Lietuvoje sudaryta 10 proc. daugiau namų ir 7 proc. daugiau butų pirkimo–pardavimo sandorių nei per 2011 m. 2011–2012 m. buvo pastebimas gerokai išaugęs individualiųjų namų sandorių skaičius Lietuvoje, kuris lenkia butų sandorių skaičiaus augimo tempą.

 
Šaltinis: www.kauno.diena.lt