Nekilnojamo turto skelbimai
Nr.1

Prisijungti

Aptriušusiuose pastatuose gyventi ne tik finansiškai neapsimoka, bet ir gėda

Aptriušusiuose pastatuose gyventi ne tik finansiškai neapsimoka, bet ir gėda
Lietuvos gyventojai kiekvieną žiemą gauna į neviltį varančias sąskaitas už šildymą, tačiau retas kuris susimąsto apie vis dar merdinčią renovaciją. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl stringa pastatų modernizacijos procesas – dalis gyventojų nebeturi ekonominės motyvacijos ir mano, kad renovacija paprasčiausiai neatsiperka, nes už būsto atnaujinimą sumokama brangiai, o norimas rezultatas – nepasiekiamas.

Su tokiu požiūriu ir žmonių pasyvumu nesutinka Vilniaus Žirmūnų rajono Minties gatvės 6-ojo daugiabučio namo gyventojų bendrijos pirmininkas Silvestras Berkelis. Jis teigia, kad jų namo pavyzdys akivaizdžiai rodo, jog nuo žmonių noro ir iniciatyvumo dažnai priklauso galutinis rezultatas.

„Esu įsitikinęs, kad pirmiausia pats žmogus turi būti iniciatyvus ir imtis atsakomybės. Suprantama ir yra labai žmogiška, jog gyventojai dažnai priešinasi tam, kas bus ateityje. Juk jiems svarbiausia yra šiandiena ir, kad dabar nereiktų mokėti. Tačiau reikia suprasti, kad rytoj bus tik blogiau. Deja, pastatai kaip ir žmonės neina jaunyn, todėl bendrijos pirmininko pareiga yra sutelkti bendruomenę ir paaiškinti, kad kaip ir savo sveikata, taip ir nuosavu būstu privalome rūpintis nuolat. Manau, kad seniai laikas suvokti, jog senuose bei aptriušusiuose pastatuose gyventi ne tik finansiškai neapsimoka, bet dar ir gėda“, – pabrėžia S. Berkelis ir priduria, jog renovacijoje be galo svarbus, tiek ekonominis, tiek estetinis efektas.

Kaip žinia, norint pradėti renovacijos darbus, reikia, kad tam pritartų daugiau nei pusė namo gyventojų,. Tuo tarpu sostinės Minties gatvės 6-ojo namo atveju net apie 90 proc. gyventojų pasisakė už renovaciją. Pasak bendrijos pirmininko, mintis renovuoti būstą gyventojams kilo dar tada, kai valstybė nežadėjo jokios paramos bei pagalbos. Tačiau sulaukus paramos – abejonių  nebeliko.

Pasinaudoję renovacijai teikiama paramą, likusią dalį sąskaitų už renovacijos darbus gyventojai nutarė padengti iš santaupų ir neimti paskolų iš bankų. Pasak bendrijos pirmininko, minėtame name yra trijų, dviejų ir vieno kambario butai. Trijų kambarių buto (apie 60 kvadratinių metrų) savininkams renovacijos darbai atsiėjo apie 9 000 litų, dviejų kambarių (apie 45 kvadratinių metrų) – 7 000 litų ir vieno kambario (apie 30 kvadratinių metrų) buto savininkams – maždaug 5 000 litų. Iš viso gyventojams renovacijos darbai kainavo apie 300 000 litų.

„Paskaičiavus energijos išlaidas per vieną šildymo sezoną, mes sutaupome apie 30 000 litų. Tad po 10 metų renovacijos atsiperkamumas garantuotas. Esu baigęs ekonomikos mokslus, tad žinau, jei panašūs objektai atsiperka per 5 – 10 metų laikotarpį, vadinasi, rezultatas yra teigiamas“, – sako S. Berkelis. Bendrijos pirmininkas tvirtina, kad šalčiausią žiemą namo gyventojai už būsto šildymą mokėjo iki 3 Lt. už kvadratinį metrą. Vadinasi, didžiausių trijų kambarių butų savininkų sąskaitos už šildymą tesiekė apie 180 litų per mėnesį, o tai – pakankamai menka suma, turint omenyje, kad Vilniuje kai kurių daugiabučių gyventojų sąskaitos siekė iki 1 000 Lt.
 
 
Šaltinis: www.balsas.lt